Vanda Zaborskaitė (1922 – 2010) yra lietuvių literatūros kritikė ir istorikė. 1961 m. jis buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros ir pradėjo dirbti Lietuvos istorijos institute. Nuo 1988 m. V. Zaborskaitė aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, aktyvia prisidėjo rengiant naują švietimo koncepciją. 1988 m. spalį dalyvavo Sąjūdžio seimo veikloje.
Zaborskaitė ir Maironio (1862-1932) biografijos autorė. Kultūrinės opozicijos prasme jos gyvenimas ir veikla yra įdomus dėl trijų priežasčių. Visų pirma, XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje ji dirbo VU lietuvių literatūros katedroje. Tuo metu ši katedra buvo valdžios stipriai kritikuojama. Zaborskaitė priskiriama vadinamoms „raganoms“ – literačių grupei, kuri buvo priversta palikti Vilniaus universitetą. Antra, jos domėjimosi sritis apėmė Maironio kūrybą. Nors šio poeto kūryba nebuvo draudžiama sovietinėje Lietuvoje, jos vertinimai iš ideologijos pusės dažnai buvo neigiami. Trečia, Zaborskaitė nuo pat vaikystės buvo religinga ir palaikė glaudžius ryšius su katalikų kunigais.
Sovietmečiu sueigų ir susitikimų pas Zaborskaitę metu intelektualai pakankamai laisvai kalbėjo ir diskutavo politikos ir kultūros temomis, dalinosi savo nuomonėmis ir aptardavo būdus, kaip paremti kultūrines iniciatyvas.
