Liberalizacijos (perestroikos) politika pradėta XX a. devinto dešimt. pabaigoje turėjo įtakos ir valstybinių archyvų funkcionavimui. Archyvai ėmė atverti saugomus dokumentus ne tik mokslininkams istorikams, bet taip pat studentams bei bendrai, tiems, kuriuos domina tautos ir Lietuvos valstybingumo istorija. Lietuvos Mokslų Akademija buvo viena pirmųjų, kuri taip pat ėmė viešinti savo archyve saugomus dokumentus. Nuo 1989 m. Igno Jonyno dokumentų kolekcija taip pat tapo  vieša. Taigi, ne tik Mokslų Akademijos nariai, bet ir studentai bei plačioji visuomenė gavo galimybę susipažinti su Jonyno kolekcija. Tai buvo svarbus įvykis kolekcijos istorijoje. Pirmiausia, todėl, kad kolekcijoje saugomi dokumentai apima skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius. Antra, ypač svarbu buvo tai, kad išviešinti dokumentai apibūdinantįs politinę nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorija, o taip pat tie dokumentai, kurie iliustravo sudėtingą ir dažnai dramatišką lietuvių intelektualo gyvenimą stalinizmo laikotarpiu. Šie dokumentai visuomenei buvo nežinomi.