alternatyvios švietimo formos
alternatyvūs gyvenimo būdai ir pasipriešinimas kasdienybėje
atsisakiusieji tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų
avangardas, neo avangardas
cenzūra
demokratinė opozicija
disidentai partijoje
emigracija/egzilis
etninis judėjimas
filmas filosofinės/ teorinės srovės gamtos apsauga
jaunimo kultūrta kritinis mokslas liaudies kultūra
literatūra ir literatūros kritika
mažumų judėjimai
medijos menas
mokslinė kritika
moterų judėjimas muzika
nepriklausoma žurnalistika pogrindinė kultūra
populiarioji kultūra
religinė veikla
samizdatas sekimas
socialiniai judėjimai
studentų judėjimas
taikos judėjimas tautiniai judėjimai
tetras ir kitos scenos meno rūšys
totalitarinių/autoritarinių režimų represijas pergyvenę asmenys
vaizduojamasis menas
vizualieji menai
žmogaus teisių judėjimas
artefaktai atmintini daiktai
audio įrašai
baldai
drabužiai
filmas
fotografijos
grafika
kitas kiti meno kūriniai
leidiniai
muzikiniai įrašai
paveikslai pilkoji literatūra rankraščiai
skulptūros taikomojo meno objektai
teisiniai ir/ar finansiniai dokumentai
video įrašai įranga
šaržai ir karikatūros
Zbigniew Libera is one of the most renown Polish visual artists. He is considered to be the key figure of the Polish „critical art” of the 1990s and a pioneer of video art, which he had created since the early 1980s. Libera’s archive comprises materials from his childhood and youth (until 1991). These include notes, drawings, documents, photographs and video recordings, as well as his early edited works from the time when he participated in the Pitch-in Culture artistic milieu in Łódź.
The Zoltán Rostás private collection stands out as something unique in the context of the Romania of the 1980s and an extraordinary example of a passion that developed in the grey zone of tolerance permitted by the regime into a profession after the fall of the regime. The oral history interviews recorded by the owner of the collection, which capture not only societal changes but also the cultural diversity that still existed in the Bucharest of those years, contradict the official homogenising vision of the party-state and constitute documents of social history without parallel in the period in question. This collection also preserved the memory of the school of sociology that was destroyed by the communist regime and, after 1989, it made a decisive contribution towards the institutionalisation of oral history in the academic world of Romania.