COURAGE

ryšiai tarp kolekcijų

1948 m. Jonynas viešai sukritikavo studento, komunisto F. Levitaco darbą “Lietuvos komunistų partijos kova prieš fašistų valdžią 1934 – 1936 m.” Jonyno kritinės pastabos susilaukė griežto atsako. Istorikas universiteto taryboje buvo apkaltintas buržuaziniu nacionalizmu. Taryboje Jonynas apgailestavo dėl padarytų ideologinio pobūdžio “klaidų.” Tai padėjo istorikui išsaugoti akademinę poziciją Vilniaus universitete. Dokumentas gerai apibūdina dramatišką profesionalaus istoriko, intelektualo situaciją stalinizmo laikais.

Juozas Keliuotis (1902-1983) yra žymus Lietuvos intelektualas. 1930 metais jis įkūrė žurnalą “Naujoji Romuva” ir iki 1940 metų buvo jo redaktorius. Sovietinės okupacijos pradžioje jis buvo nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Jam grįžus į Lietuvą, sovietinis saugumas nenustojo jo persekioti. KGB siekė palenkti Keliuotį viešai atgailai. KGB dokumentai liudija sovietinio saugumo pastangas įsiskverbti į Keliuočio aplinką. Galiausiai, 1972 metais KGB pavyko įtikinti Keliuotį viešai atsižadėti nuo savo “buržuazinės” praeities. Apie šį įvykį kaip didelę sėkmę TSKP CK raportavo net TSRS KGB pirmininkas Jurijus Andropovas. Keliuočio atvejis puikiai atskleidžia inteligentijos ribotas saviraiškos galimybes sovietmečiu. Pristatomas dokumentas yra KGB parengtas operatyvinis planas prieš Juozą Keliuotį.  

Protokolas vaizduoja 1958 metų Centro komiteto biuro susirinkimą, kuriame Juozas Bulavas buvo kaltinamas  buržuaziniu nacionalizmu. Būdamas Vilniaus universiteto rektoriumi Bulavas rūpinimosi universiteto lietuvinimu - didino lietuvių studentų grupių skaičių, tuo pačiu metu mažindamas rusų studentų grupes. 1958 metais, po šio sprendimo jis buvo apkaltintas proletariato internacionalistinio principo ignoravimu ir buržuaziniu nacionalizmu. Jis buvo atleistas iš darbo ir 1959 metais pašalintas iš Lietuvos komunistų partijos. Mokslinėje institucijoje jis dirbo tyrinėtoju. Bulavas buvo lojalus komunistinio režimo rėmėjas, tačiau jis tikėjo, jog destalinizacija sudarė galimybes palankesnei Lietuvos visuomenės ir jos kultūros politikai. Jo istorija puikiai iliustruoja faktą, jog destalinizacijos politika turėjo aiškias ribas, ir tai, kas buvo leidžiama, o kas ne, sprendė vadovaujanti Komunistų partija.

Kapsuko valstybinio teatro direktoriaus laiškas Vincui Mykolaičiui-Putinui su rašytojo atsakymu, 1960 m. Teatro vadovas paprašė V. Mykolaičio-Putino leidimo statyti spektaklį pagal romaną „Altorių šešėlyje“. Mykolaitis – Putinas tokio leidimo nedavė. Atsakyme valstybinio teatro direktoriui rašytojas  rašė, kad statant spektaklį romanas gali būti iškraipytas pagal oficialias ideologines normas ir reikalavimus.