Justas Paleckis (1899-1980) buvo Lietuvos žurnalistas ir politikas. Sovietų sąjūngai okupavus Lietuvą, jis buvo laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas. Iki 1967 metų Justas Paleckis ėjo LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas.
Užimdamas svarbią poziciją LTSR, jis sankcionavo masines Lietuvos gyventojų deportacijas, per kurias buvo ištremtas ir buvęs ministras pirmininkas Antanas Merkys bei buvęs užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.
Savo veikloje Justas Paleckis glaudžiai bendradarbiavo su NKVD rezidentais Lietuvoje.
Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė yra gydytoja, Aldonos Liobytės dukra. Privačioje jos kolekcijoje esama Liobytės laiškų, rankraščių ir fotografijų. Dalis šios medžiagos yra jau publikuota knygoje
Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai (Aldona Liobytė [1915-1985], 2015. Paškevičiūtė-Breivienė yra viena iš šios knygos sudarytojų.
Danutė Petkevičiūtė – Labanauskienė žinoma lietuvių kultūros ir literatūros tyrinėtoja. (Ji parašė monografiją apie Lauryną Ivinskį, pirmojo lietuviško kalendoriaus autorių. Knyga buvo publikuota 1988 m.) 1941 m. Petkevičiūtė kartu su tėvais buvo deportuota iš Lietuvos. 1947 m. iš tremties grįžo. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą ir iškart po baigimo įsidarbino Mokslų Akademijos rankraštyne. Petkevičaitė sutvarkė ir aprašė Ivinskio dokumentų kolekciją. 2000 m. Lietuvos istorijos metraštyje ji publikavo straipsnį apie Ivinskio kolekciją.
Ainė Ramonaitė yra politikos mokslų profesorė, dirba Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.Jos mokslinio domėjimosi sritys yra politiniai rinkimai ir politinė sociologija, taip pat (ne)sovietinė visuomenė bei jos pasekmės šiandienos demokratinei sistemai. Profesorė Ramonaitė yra akademinių diskusijų platformos Socforumas iniciatorė ir organizatorė. Dr. Ramonaitė yra knygų ir straipsnių apie rinkimus Lietuvoje autorė ar bendraautorė. Pradedant 2009 metais ji iniciavo ir vadovavo dviem LMT finansuotiems projektams, kuriuose siekiama atskleisti (ne)sovietinę visuomenę Lietuvoje.
Nors pati asmeniškai dr. Ramonaitė nedalyvavo anti-sovietinėje veikloje, jos tėvai, kurie dirba akademinėje srityje (tėvas - fizikos profesorius, mama - lietuvių kalbos ir literatūros profesorė) aktyviai dalyvavo nesovietinėje kraštotyrinėje veikloje. Jų dalyvavimas įkvėpė ir dr. Ramonaitę, kuriai liaudies kūryba ir kraštotyra yra artimos domėjimosi sferos. Skirtingai nei literatūroje vis dar dominuojantys teiginiai apie lietuvių silpną opoziciją sovietinei sistemai, dr. Ramonaitė savo tyrimuose įžvelgia plačią ir socialiniais tinklai tarpusavyje susietą "nematomą" nesovietinę visuomenę.
-
Vieta:
-
01130 Vilnius Vokiečių gatvė 10 , Lithuania
Kęstutis Remeika yra Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas. Jis dirbo archyve nuo 1995 metų, archyvo įkūrimo laikų. Iki to laiko, 1993 metais jis prisijungė prie Lietuvos vyriausybės įkurtos grupės archyvistų, kurie ėmėsi tvarkyti Lietuvoje paliktas KGB bylas (Lietuvos archyvų departamento Specialių archyvo bylų darbo grupė.) Remeika yra pagrindinis asmuo, suformavęs kolekcijos struktūros archyvo politiką.
Kaip direktoriaus pavaduotojas, Remeika yra atsakingas už sprendimus dėl fondų struktūros. Sovietmečiu jis nedalyvavo jokioje antisovietinėje veikloje ar opozicijoje. Anot Remeikos nėra lengva nusakyti, kas yra kultūrinė opozicija. Sąvoka gali apimti daug įvairių veiklų: nuo kalbėjimo virtuvėje, klausymosi Vakarų radijo programų iki dalyvavimo antisovietinėje veikloje. Buvo tik keletas žmonių Lietuvoje, kurie atvirai kovojo prieš režimą. Lietuvos ypatingasis archyvas nesiekia kaupti medžiagą apie kultūrinę opoziciją: rašytojai ir inteligentijos nariai nėra archyvo tema. Darbas archyvuose Lietuvoje padalintas pagal dokumentų sudarytojus. Lietuvos ypatingasis archyvas kaupia ir saugo KGB, kompartijos ir LTSR vidaus reikalų ministerijos bylas.
-
Vieta:
-
Vilnius, 40 Gediminas avenue, 01110 Lithuania