Protokolas vaizduoja 1958 metų Centro komiteto biuro susirinkimą, kuriame Juozas Bulavas buvo kaltinamas  buržuaziniu nacionalizmu. Būdamas Vilniaus universiteto rektoriumi Bulavas rūpinimosi universiteto lietuvinimu - didino lietuvių studentų grupių skaičių, tuo pačiu metu mažindamas rusų studentų grupes. 1958 metais, po šio sprendimo jis buvo apkaltintas proletariato internacionalistinio principo ignoravimu ir buržuaziniu nacionalizmu. Jis buvo atleistas iš darbo ir 1959 metais pašalintas iš Lietuvos komunistų partijos. Mokslinėje institucijoje jis dirbo tyrinėtoju. Bulavas buvo lojalus komunistinio režimo rėmėjas, tačiau jis tikėjo, jog destalinizacija sudarė galimybes palankesnei Lietuvos visuomenės ir jos kultūros politikai. Jo istorija puikiai iliustruoja faktą, jog destalinizacijos politika turėjo aiškias ribas, ir tai, kas buvo leidžiama, o kas ne, sprendė vadovaujanti Komunistų partija.