„Aš rašau tai, ką rašau, o valstybinės leidyklos išleidžia tuos mano darbus, kurių jie nori, tačiau aš išleidžiu savo darbus taip, kaip galiu.“ Tokiais žodžiais Györgis Konrádas 1974 metais interviu Vakarų Vokietijos žurnalui „Die Zeit“ apibūdino cenzūros funkcionavimą. Vengrijos disidentų rašytojas ir aktyvistas nuo XX a. 8 deš. pradžios buvo nuolatos persekiojamas valdžios institucijų. Jo darbai buvo arba draudžiami, arba išleidžiami tik po itin kruopščios cenzorių veiklos. Györgio Konrádo romaną „Miesto statytojas“ 1977 m. Vengrijoje buvo leista spausdinti tik atsisakius tam tikrų dalių bei padarius pakeitimų kitose romano dalyse.
Gáboras Klaniczajus, kontrkultūra susidomėjęs jaunasis intelektualas, išsaugojo vieną Konrádo romano kopiją. Ši knyga yra unikali, nes Gáboras Klaniczajus pats pataisė tas dalis, kurios buvo išimtos ir pakeistos cenzorių. Tuo metu uždraustų ar cenzūruotų tekstų rankraščių kopijomis buvo dalinamasi opozicinių grupių tinkluose. Todėl ši knyga byloja ne tik apie valdžios intencijas pažaboti disidentinę veiklą, bet taip pat apie individualius bandymus atsispirti valdžios kontrolei.