Augustinas Janulaitis – garsus lietuvių nacionalinis veikėjas, politikas ir kultūrininkas. Tarpukariu žinomas teisininkas ir Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, istorikas. Janulaitis ypač domėjosi lietuvių tautos kultūros istorija. Kaupė medžiagą apie lietuvius, suvaidinusius svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje: apie teisininką ir istoriką Igną Danilavičių (1787-1843), rašytoją Mykalojų Akelaitį (1829-1887), poetą Kiprijoną Nezabitauskį (1779-1837), kultūros istoriką Simoną Daukantą (1793-1864) bei kitus. Janulaitis parašė Danilavičiaus ir Akelaičio biografijas. Istoriko studijos ir dėstymas universitete turėjo didelės įtakos studentams, tarp kitų ir Meilei Matjošaitytei – Lukšienei (1913-2009), kuri sovietinėje Lietuvoje pagarsėjo savo kultūros istorijos tyrimais, o 9 deš. pabaigoje tapo Sąjūdžio judėjimo iniciatyvinės grupės nare. Janulaitis buvo Lukšienės dėdė.
Janulaitis buvo lojalus tarybų valdžiai – 1941 m. jis dalyvavo steigiant LSSR Mokslų Akademija, buvo išrinktas akademiku. Nuo 1945 m. Janulaitis ėjo Istorijos – filologijos fakulteto dekano pareigas. Tačiau 1946 m. partinės vadovybės inicijuotos ideologinės kampanijos prieš žalingą „Vakarų įtaką“ bei „kosmopolitizmą“ metu buvo kritikuotas dėl „buržuazinio nacionalizmo“. Po to iš aktyvesnės visuomeninės veiklos pasitraukė ir netrukus – 1950 m. mirė. Studentams ir naujajai lietuvių inteligentijai Janulaitis įkūnijo nepriklausomos Lietuvos Respublikos veikėją, mokslininką ir buvo savotišku nepriklausomybės reprezentantu. Jo tyrinėjimai ir sukaupta kolekcija apie XIX a. nacionalinio sąjūdžio aktyvistus darė didelę įtaką ir Lietuvos istorikams, ypač 1988 – 1990 metais.
Pradžią Janulaičio kolekcijai davė 1967 m. LTSR Mokslų Akademijos bibliotekos (nuo 2009 m. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka) Rankraščių skyriui perduoti istoriko sukaupti dokumentai. Juos kartu su Janulaičio žmona, Elena (Jurašaitytė) Janulaitienė perdavė istoriko dukterėčia Meilė Lukšienė. Ji dokumentus sutvarkė ir aprašė. Kolekcija buvo papildyta kelis kartus 1969, 1976, 1978, 1981 metais. Paskutinį kartą kolekcija papildyta 1984 m., dokumentus perdavė Janulaičio sūnus Kęstutis. Galiausiai, kolekcija buvo sutvarkyta ir aprašyta rankraštyno darbuotojų. Sovietmečiu kolekcija nebuvo laisvai prieinama.
