Baigusi vidurinę mokyklą Mažeikiuose, Virgilija Stonytė studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus Pedagoginiame institute. Baigusį jį 1984 m. dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Su prof. Vanda Zaborskaite ji pažįstama nuo 1980 metų. Kaip šeimos narė Stonytė dalyvavo įvairiuose šeimyniniuose susitikimuose, renginiuose, buvo įsitraukusi į Zaborskaitės kultūrinės opozicijos tinklą. Anot jos, būta dviejų pagrindinių progų kultūrininkams susirinkti pas Zaborskaitę: tai poeto ir rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino gimimo ir mirties metinės. Šių sueigų metu intelektualai pakankamai laisvai kalbėjo ir diskutavo politikos ir kultūros temomis, dalinosi savo nuomonėmis ir aptardavo būdus, kaip paremti kultūrines iniciatyvas. Stonytė mano, kad kultūrinės opozicijos prasme Zaborskaitės gyvenimas ir veikla yra įdomus dėl trijų priežasčių. Visų pirma, XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje ji dirbo VU lietuvių literatūros katedroje. Tuo metu ši katedra buvo valdžios stipriai kritikuojama. Zaborskaitė priskiriama vadinamoms „raganoms“ – literačių grupei, kuri buvo priversta palikti Vilniaus universitetą. Antra, jos domėjimosi sritis apėmė Maironio kūrybą. Nors šio poeto kūryba nebuvo draudžiama sovietinėje Lietuvoje, jos vertinimai iš ideologijos pusės dažnai buvo neigiami. Trečia, Zaborskaitė nuo pat vaikystės buvo religinga ir palaikė glaudžius ryšius su katalikų kunigais.
Po Zaborskaitės mirties Stonytė paveldėjo didžiulį Zaborskaitės archyvą, kuriame rankraščiai, laiškai, dienoraštis ir kiti dokumentai. Suprasdama šios medžiagos reikšmę kultūros paveldui, Stonytė pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu dėl Zaborskaitės intelektualinio palikimo publikavimo. Anot Stonytės, kultūrinė opozicija yra susijusi su autentiškos tautos kultūros paieška.
