Saulės Kisarauskienės kolekcija apima Lietuvos dailininko Saulės Kisarauskienės, jos šeimos ir jos vyro, žinomo menininko ir nekonformistinio dailininko Vinco Kisarausko, kūrybos ir gyvenimo dokumentus. Ji yra gerai žinoma Lietuvos ekslibriso mokyklos atstovė, o jos kolekcijoje yra jos kūrinių originalai. Sovietinio režimo sąlygomis ji principingai laikėsi savo kūrybinės vizijos ir ėjo ieškojimų, laisvo mąstymo, o ne nomenklatūrinio pataikavimo keliu ir už šią poziciją valdžios pastangomis septintajame dešimtmetyje ji buvo marginalizuota.
Saulė Kisarauskienė yra gerai žinoma ne tik kaip dailininkė, bet ir kaip grafikė ir knygų iliustratorė. Jos iliustracijos rašytojo Eduardo Mieželaičio knygai "Autoportretas. "Aviaeskizai" (1962) susilaukė partinės kritikos: komunistų partijos sekretorius ideologijai Antanas Barkauskas kaltino ją formalizmu, o pagrindinis laikraštis "Tiesa" aštriai kritikavo Saulę Kisarauskienę. Ji ir jos vyras buvo interpretuojami kaip formalizmo skiepytojai sovietiniame Lietuvos mene. Dėl Komunistų partijos Centro komiteto įtakos ji negalėjo imtis jokių iliustracijų ir knygų dizaino maždaug dešimt metų. Valdžios institucijos ir cenzūra bandė marginalizuoti menininkę. Saule Kisarauskienė prisimena šią situaciją "kai menininkai iškart pasmerkiami, visos durys jiems yra uždaromos, jis tampa niekam nereikalingas. Ši kūrybinio ignoravimo taktika menininkui buvo gana skausminga, nes tai paveikė ne tik laisvę kurti ir išreikšti save, bet ir materialines sąlygas“. Partinių struktūrų, KGB ir kai kurių kolegų kaltinimai dėl formalizmo ("формалистические выверты") ir oficialioji izoliacija lėmė tai, kad Kisarauskienė sovietmečiu niekada nebuvo "dvaro menininkė", linkusi palaikyti gerus santykius su isteblišmentu. Jos veikla buvo apribota, tačiau išreikšdama kultūrinę opoziciją ji atmetė konformistinę laikyseną, nuosekliai siekė laisvesnės kūrybinės raiškos, nuosekliai eksperimentavo, skirtingai nei menininkai, kurie siekė valdžios palankumo. Saulė Kisarauskienė, kaip jos vyras, Vincas Kisarauskas taip pat prisijungė prie lietuvių ekslibriso mokyklos, ir naudojosi esančiomis nišomis savo meno pristatymui. Dėl šios pozicijos ji susilaukė panašių menininkų ir meno ekspertų pagarbos, tačiau sovietmečiu ji dalinosi savo nuomonėmis ir patirtimi daugiausia neformaliuose panašių kolegų rateliuose. Mirus jos vyrui ir žlugus Sovietų Sąjungai, Saulė Kisarauskienė aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose, pristatydama savo ir jos vyro kūrybą, taip atskleisdama sovietmečiu besiformavusio nekonformistinio meno plėtrą platesnei auditorija ir meno specialistams bei mokslininkams, kurie domisi sovietmečio nekonformistiniu menu.
Kolekcija buvo sukurta Saulės Kisarauskienės ir jos vyro Vinco Kisarausko iniciatyva 1972 m., kurie atidavė dalį savo dokumentų į archyvą. Nuo šios datos ji ir jos šeima įvairiais laikotarpiais periodiškai perduodavo savo dokumentus į archyvą.
Turinio aprašymas
Kolekcija apima didžiąją dalį jos kūrybos, korespondencijos, įvairių jos rašytų tekstų ir nuotraukų. Plati kolekcija apima medžiagą, kurias ji sukūrė ar surinko per savo gyvenimą. Kolekcija apima estampo, ekslibriso, grafikos darbus, parodų katalogus, straipsnius, biografinius dokumentus, korespondenciją, nuotraukas ir knygų tekstus.
Turinys
fotografijos: 10-99
grafika: 10-99
kiti meno kūriniai (tokie, kurie nepatenka į paveikslų, skulptūrų, grafikos ir pan. kategorijas): 10-99
pilkoji literatūra (archyvų dokumentai tokie kaip brošiūros, atsišaukimai, pranešimai, slaptųjų tarnybų bylos, apskaita, juodraščiai, susirinkimų protokolai): 10-99
