1990 m. gegužės 30 d., keli mėnesiai po to, kai po susirėmimų gatvėse buvo nuversta tironiška Ceausesco valdžia, stiprus žemės drebėjimas supurtė Vrančos ir Kovasnos apskritis centrinėje Rumunijoje. Didelę žalą patyrė 50 senų bažnyčių (dauguma jų buvo pastatytos iki XIII a.) Transilvanijos rytinėje Kovasnos apskrityje, kur gyveno apie 80 proc. vengrų. Po šio įvykio prie ETE-Transcar humanitarinės pagalbos organizacijos bei Nacionalinės istorinių paminklų apsaugos organizacijos prisijungė savanorių grupė. Jie atliko žalą patyrusių bažnyčių tyrimą, kad galėtų apie tai informuoti visuomenę ir prašyti paramos atstatymui. Pradėta tarptautinė pagalbos kampanija su detalia žalos dokumentacija buvo pavadinta „Pro Domo Dei“. Ją redagavo Budepešto architektas Istvánas Varga ir kiti kolegos specialistai: Jánosas Gyurkó, Józsefas Sebestyénas, Béla Nóvé, László Nagy. Į iliustruotą ataskaitą buvo įtraukti skirtingų atvejų tyrimai, įvairūs sąrašai, žemėlapiai ir foto-dokumentacija; taip pat santraukos anglų ir prancūzų kalbomis. Šios pagalbos kampanijos tikslas buvo padėti nukentėjusiems žmonėms ir išsaugoti tradicinės kultūros vertybes.