Kazimiera Zimblytė yra viena pirmųjų abstrakčios dailės kūrėjų. Ji savo kūryboje atsisakė dailės tradicijos, paremtos objektu ir pasakojimu. Savo darbuose ji ieškojo supratimo ir jausenos, esančios už materialaus pasaulio ribų.  Šiame konkrečiame kūrinyje (1978) menininkė sukūrė jauseną, kad objektas yra lyg sustojęs ir pakibęs.