Ignas Jonynas yra žymus lietuvių istorikas. Jo istoriniai darbai, ypač studija “Vytauto šeimyna“ (1932 m.) padėjo pagrindus nacionalinei lietuvių istoriografijai. Tarpukario Lietuvoje Jonynas buvo žinomas ne tik kaip istorikas ar Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, bet ir kaip diplomatas. (Nuo 1920 iki 1922 m. jis dirbo Lietuvos atstovu prie Tautų Sąjungos, vėliau kelis metus Užsienio reikalų ministerijoje.) Jonynas, kaip ir dalis kitų lietuvių inteligentų, simpatizavo Tarybų Rusijai. (Jis buvo draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti narys.) Tokias nuostatas formavo ta aplinkybė, kad Jonynas studijavo Maskvos universitete ir buvo gerai susipažinęs su rusų kultūra. Turbūt, todėl istorikas nusprendė Sovietų kariuomenei 1944 m. artėjant prie Lietuvos iš jos nesitraukti. (Du istoriko sūnus iš Lietuvos pasitraukė.) Jonynas profesoriavo Kauno ir Vilniaus universitetuose (nuo 1946 m. dirbo tik Vilniaus universitete.) Jo paskaitos buvo labai populiarios studentų, ypač istorikų tarpe. Jonyno darbai ir istorijos samprata buvo veikiamos istorizmo ir pozityvizmo idėjų. Pas ji mokėsi ir keletas studentų, kurie vėliau tapo garsiais lietuvių istorikais: Vytautas Merkys, Mečislovas Jučas. Istorikams studentams Jonynas organizuodavo specialias išvykas po žymesnes ir Lietuvos istorijai svarbesnes vietas. 1948 – 1949 m. istorikas buvo griežtai kritikuotas dėl antimarksistinių nuostatų ir dėl „buržuazinio nacionalizmo“. Jam grėsė pašalinimas iš universiteto. Jonynas savo „ideologines klaidas“ pripažino ir tęsė profesinę karjerą.
