Kolekcija pasakoja apie žymios lietuvių humanistinės ir pedagogės Meilės Lukšienės gyvenimą ir veiklą. Ji ne tik dalyvavo Sąjūdžio veikloje, yra Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos autorė, bet ir buvo kultūrinės opozicijos sovietmečiu dalyvė. Jos veikla XX a. VI dešimtmetyje buvo svarbi lituanizuojant Vilniaus universitetą. Dėl šios veiklos ji 1958 m. buvo apkaltinta „buržuaziniu nacionalizmu“ ir pašalinta iš Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros.
Julija Meilutė Matjošaitytė-Lukšienė (1913-2009) buvo lietuvių literatūros ir istorijos tyrinėtoja, pedagogė. Ji buvo socialinių mokslų daktarė, Tautinės mokyklos koncepcijos iniciatorė ir autorė. Kolekcijos dokumentai buvo gauti 2009 metais iš Ingės Lukšaitės. Iš pradžių buvo gauti dokumentai, susiję su Tautinės mokyklos koncepcija. Dokumentus I. Lukšaitė perdavė siekdama, kad medžiaga ir šaltiniai būtų prieinami tyrinėtojams. Po M. Lukšienės mirties, I. Lukšaitė perdavė rankraščių skyriui didelį dokumentų kiekį, tame tarpe ir medžiagą, aktualią kultūrinės opozicijos tyrimams. . Kolekcijos dokumentai atspindi sudėtingą inteligentijos situaciją chruščiovinio atlydžio laikotarpiu. 1956 m. įvykiai Vengrijoje paskatino protestus Vilniuje ir Kaune. Jų rezultate sovietinis saugumas ir partinis aparatas sugriežtino visuomenės kontrolę. 1958-1959 m. buvo pradėtas puolimas prieš Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedrą, iš pareigų atleistas universiteto rektorius Juozas Bulavas. Kolekcijos dokumentai liudija M. Lukšienės veiklą nuo XX a. 6 dešimtmečio, kai ji dirbo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Po Stalino mirties, atrodė, politinis klimatas buvo sušvelnėjęs, kas teikė optimistinių nuotaikų inteligentijai. Rašytojas, poetas ir literatūros profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas tapo moraliniu kultūrinės rezistencijos autoritetu. M. Lukšienė, kuri buvo jo mokine, daug prisidėjo prie lituanistikos sklaidos. Kolekcijoje mes galime aptikti nemažai dokumentų iš M. Lukšienės veiklos Lietuvių literatūros katedroje. Tai užrašai, katedros posėdžių dokumentai, medžiaga paskaitoms. Ši medžiaga atskleidžia jautrius lietuvių inteligentijos klausimus. I. Lukšaitės rūpesčiu buvo surinkta medžiaga apie Meilės Lukšienės veiklą ir perduota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriui.
Turinio aprašymas
Meilės Lukšienės kolekcija nėra pilnai aprašyta, ji neturi pilno apyrašo. Šiuo metu yra laikinas bylų sąrašas. Kolekcija laikas nuo laiko yra papildoma nauja medžiaga, gaunama iš Ingės Lukšaitės. Šiuo metu kolekcijoje yra 1026 bylos. Tyrinėtojai ir skaitytojai, kurie pageidauja dirbti su šiomis bylomis, privalo gauti raštišką Ingės Lukšaitės sutikimą. Dėl dienoraščių, Lukšienė yra nustačiusi 20 jų skaitymo apribojimą iki 2032 metų.
Kolekcijoje saugoma daug įdomių Janulaičių, Matjošaičių, Alseikų ir Lukšų šeimų fotografijų. Šios šeimos buvo susijusios giminystės ryšiais, priklausė kultūriniam ir socialiniam Lietuvos elitui XX a, pirmoje pusėje. Sovietmečiu šios šeimos buvo svarbios kuriant nesovietinius tinklus. Kultūrinės opozicijos prasme įdomiausi dokumentai yra iš 6 dešimtmečio, tai paskaitų konspektai, Lietuvių literatūros katedros užrašai. Kai kurie Lukšienės laiškai publikuoti knygoje Laiko prasmės (2004).
Turinys
rankraščiai (ego dokumentai, dienoraščiai, užrašai, laiškai, brėžiniai ir t.t.): 1000-
Biliūnienė-Matjošaitienė, J., Lukšienė, M., & Lietuvos Mokslų Akademija. (2004). Laiko prasmės. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.