Viktoras Petkus buvo religinis aktyvistas. 1947 metais jis buvo suimtas ir nuteistas kalėti į gulagą kaip religinės jaunimo organizacijos Ateitis aktyvistas. Po Stalino mirties jis buvo paleistas iš kalėjimo, bet po įvykių Rasų kapinėse 1956 metų lapkritį, jis buvo vėl suimtas ir nuteistas aštuoniems metams kalėjimo. Rasų kapinėse buvo suorganizuotas susitikimas paminėti modernios Lietuvos valstybės patriarchą Joną Basanavičių. Po susitikimo buvo suorganizuota demonstracija, kuri numalšinta sovietinės milicijos. Aštuntajame dešimtmetyje Petkus įsitraukė į judėjimus už žmogaus teises, buvo vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų. 1976 metais jis organizavo spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kur kartu su kitais paskelbė Helsinkio grupės veiklos pradžią ir išsakė jos tikslus. 1977 metais Petkus buvo suimtas ir vėl nuteistas.
Viktoras Petkus buvo religinio meno ir istorijos ekspertas, bet publikuoti savo tektus jis galėjo tik po sovietinio režimo griūties. Jo knygos publikuotos po 1990 metų:
Vilniaus Arkikatedros bazilikos koplyčios (Vilnius, 1994),
Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis (Vilnius, 2001),
Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje (Vilnius, 2002),
Domininkonai Lietuvos kultūroje (Vilnius, 2004), ir
Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia (Vilnius, 2004). Sovietų laikais Petkus bendradarbiavo su pogrindžio katalikų opozicija ir
Lietuvos katalikų bažnyčios kronikomis. Buvo kelis kartus suimtas, praleido apie 25 metų kalėjime.