alternatyvios švietimo formos
alternatyvūs gyvenimo būdai ir pasipriešinimas kasdienybėje
atsisakiusieji tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų
avangardas, neo avangardas
cenzūra
demokratinė opozicija
disidentai partijoje
emigracija/egzilis
etninis judėjimas
filmas filosofinės/ teorinės srovės gamtos apsauga
jaunimo kultūrta kritinis mokslas liaudies kultūra
literatūra ir literatūros kritika
mažumų judėjimai
medijos menas
mokslinė kritika
moterų judėjimas muzika
nepriklausoma žurnalistika pogrindinė kultūra
populiarioji kultūra
religinė veikla
samizdatas sekimas
socialiniai judėjimai
studentų judėjimas
taikos judėjimas tautiniai judėjimai
tetras ir kitos scenos meno rūšys
totalitarinių/autoritarinių režimų represijas pergyvenę asmenys
vaizduojamasis menas
vizualieji menai
žmogaus teisių judėjimas
artefaktai atmintini daiktai
audio įrašai
baldai
drabužiai
filmas
fotografijos
grafika
kitas kiti meno kūriniai
leidiniai
muzikiniai įrašai
paveikslai pilkoji literatūra rankraščiai
skulptūros taikomojo meno objektai
teisiniai ir/ar finansiniai dokumentai
video įrašai įranga
šaržai ir karikatūros
In 1969, Reverend Canon Dr. Michael Bourdeaux, along with political scientist Peter Reddaway, diplomat and writer Sir John Lawrence and Soviet historian Leonard Schapiro, set up the Center for the Study of Religion and Communism, later known as Keston College and Keston Institute. It soon grew into a widely known British human rights organization and a resource center, unique in a way, as its field of expertise focused on church-state relations and persecutions of religious believers behind the Iron Curtain. From its foundation, the creation and development of an archive of documentation was a primary aim for Keston. Today, the Keston Archive and Library remains a unique collection of primary-source material on religious life and religious persecutions in socialist countries, containing, among other things, the world’s most extensive collection of religious samizdat. The Keston collection fills an important gap between state historical records and official church histories, giving voices to ordinary believers in their everyday struggle to freely express their faith.
The Kiáltó Szó – Balázs Sándor Private Collection in Cluj-Napoca contains the second Transylvanian Hungarian samizdat magazine issued under Ceaușescu’s regime and offers insight into the democratic resistance and the human rights struggle of the time. At the same time the samizdat is an example of the pre-1989 Hungarian–Romanian rapprochement, in which the idea of shared destiny secured a common ground for minorities and the majority alike.