Kolekciją sudaro žymaus Lietuvos istoriko Ignono Jonyno rankraščiai, laiškai ir kt. Jonyno studijos, parašytos tarpukariu, klojo pamatus moderniai, nacionalinei lietuvių istoriografijai. Sovietmečiu Jonynas profesoriavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1949 m. buvo apkaltintas buržuaziniu objektyvizmu ir nacionalizmu. Buvo populiarus studentų tarpe. Išugdė daug garsių lietuvių istorikų.
Ignas Jonynas – garsus lietuvių istorikas. Jo darbai, pirmiausia monografija „Vytauto šeimyna“ (1932 m.) dėjo pagrindus nacionalinei lietuvių istoriografijai. Tarpukario Lietuvoje Jonynas buvo žinomas ne tik kaip istorikas ar Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, bet ir kaip diplomatas. (Nuo 1920 iki 1922 m. jis dirbo Lietuvos atstovu Tautų Sąjungoje, vėliau kelis metus Užsienio reikalų ministerijoje.) Jonynas kolekcionavo knygas ir susirašinėjo su įvairių šalių mokslininkais. Jis, kaip ir dalis kitų lietuvių inteligentų, simpatizavo Tarybų Rusijai. (Jonynas buvo draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti narys.) Tokias nuostatas formavo ta aplinkybė, kad Jonynas studijavo Maskvos universitete ir buvo gerai susipažinęs su rusų kultūra. Turbūt, todėl istorikas nusprendė Sovietų kariuomenei 1944 m. artėjant prie Lietuvos iš jos nesitraukti. Jonynas profesoriavo Kauno ir Vilniaus universitetuose (nuo 1946 m. dirbo tik Vilniaus universitete.) Jo paskaitos buvo labai populiarios studentų, ypač istorikų tarpe. Jonyno darbai ir istorijos samprata buvo veikiamos istorizmo ir pozityvizmo idėjų. Pas ji mokėsi ir keletas studentų, kurie vėliau tapo garsiais lietuvių istorikais: Vytautas Merkys, Mečislovas Jučas. Istorikams studentams Jonynas organizuodavo specialias išvykas po žymesnes ir Lietuvos istorijai svarbesnes vietas. 1948 – 1949 m. istorikas buvo griežtai kritikuotas dėl antimarksistinių nuostatų ir dėl „buržuazinio nacionalizmo“. Jam grėsė pašalinimas iš universiteto. Jonynas savo „ideologines klaidas“ pripažino ir tęsė savo profesinę karjerą.
Jonyno kolekcijoje saugomi įvairūs dokumentai. Visgi projektui svarbiausi yra įvairių susirinkimų smerkiančių Jonyną protokolai bei istoriko pasiaiškinimai. Jie gerai apibūdina sudėtingą ir kartu dramatišką intelektualo ir mokslininko situaciją stalininėje Lietuvoje. Bibliotekos rankraščių skyrius mokslininko dokumentus gavo iš jo giminių 1959 m. Anot rankraštyno vedėjos Kuliešienės, prie to, kad Jonyno kolekciją atsidurtų bibliotekoje daug prisidėjo garsaus istoriko buvęs studentas, pats tapęs vienu žymiausių lietuvių istorikų - V. Merkys. Lietuvos TSR Centrinė Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyrius istoriko Jonyno dokumentus gavo iš žmonos Elenos Ustinovos – Jonynienė and dukters Birutės Jonynaitės – Andrejevienės 1959. Kolekciją 1960 m. sutvarkė bei aprašė rankraštyno darbuotoja Danutė Labanauskienė. Jonyno kolekcijoje saugomi dokumentai laisvai nebuvo prieinami, jais galėjo naudotis tik Mokslų akademijos nariai. Taip galėjo būti todėl, kad joje yra daug dokumentų susijusių su tarpukario Lietuvos respublika. Nuo 1989 m. kolekcija tapo prieinama visiems lankytojams.
Turinio aprašymas
Jonyno kolkecijoje (F.105) saugomi 756 vienetai dokumentų. Kolekcijoje yra dokumentai, kurie gerai parodo lietuvių mokslininko ir intelektualo padėtį stalinistinėje Lietuvoje. Mokslininko karjerą Jonynas padarė tarpukario Lietuvoje. Sovietinė valdžia pripažino jo mokslinius nuopelnus ir Jonynas turėjo galimybę dėstyti Vilniaus universitete. Istorikas buvo gerbiamas ir lietuvių inteligentų, kuriems jis buvo profesionalumo etalonu ir reprezentavo nepriklausomo Lietuvos Respublikos laikų intelektualo tipą. Visgi jo socialinė padėtis stalinistinėje Lietuvoje nebuvo stabili. Prasidėjus ideologinei kovos su buržuaziniu nacionalizmu kampanijai, Jonynas partinės vadovybės buvo apkaltintas anti-marksistinėmis pažiūromis. Tiesa, mokslininkas nebuvo represuotas, o “ideologines klaidas” pripažinus Jonynui leista ir toliau dėstyti universitete. Profesorius buvo ypač populiarus studentų – istorikų tarpe, nes jo dėstymo praktikos kirtosi su nusistovėjusiomis sovietiniame universitete: Jonynas organizuodavo išvykas į vietas, kurios buvo svarbios Lietuvos istorijai. Igno Jonyno kolekciją sudaro jo asmeniniai dokumentai; susirinkimų, kuriuose istorikas buvo svarstomas ir kritikuojamas protokolų nuorašai ir Jonyno pasiaiškinimai; susirašinėjimas su Lenkijos ir TSRS istorikais; Jonyno darbų rankraščiai, kurių dauguma buvo publikuoti tarpukaryje, kiti sovietmetyje arba visai nepublikuoti. Pati didžiausia rašytinių dokumentų dalis – paskaitų užrašai. Galiausiai, studentų darbai bei įvairių istorinių šaltinių nuorašai. Svarbi kolekcijos dalis - nuotraukos. Jas (iš viso - 12) bibliotekos rankraštynui perdavė buvęs Jonyno studentas 2013 m. Nuotraukos fotografuotos vasaros studentų ekskursijos, kurią organizavo Jonynas, metu. Taip pat yra istoriko laidotuvių nuotraukos.
Turinys
rankraščiai (ego dokumentai, dienoraščiai, užrašai, laiškai, brėžiniai ir t.t.): 500-999
Jonynas, Ignas. Istorijos baruose [In the Historical Area]. In Lithuanian. Edited by Vytautas Merkys, Vilnius: Mokslas, 1984. Book
Merkys, Vytautas. Atminties prošvaistės [The Gleams of Memory]. In Lithuanian. Vilnius: Versus Aureus, 2009. Book
Švedas, Aurimas. Matricos nelaisvėje [In the Prison of Matrix]. In Lithuanian. Vilnius: Aidai, 2009. Book
Labanauskienė, Danutė. Igno Jonyno rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje [Ignas Jonynas manuscripts heritage in the Manuscripts Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences]. In Lithuanian. Vilnius: Lietuvos istorijos metraštis [journal], 2001, 410-424.
Kuliešienė, Erika , interview by Sirutavičius, Vladas , March 24, 2017. COURAGE Registry Oral History Collection
