Kolekciją sudaro dokumentai, susiję su įvairiapuse Gedimino Ilgūno profesine (žurnalisto, rašytojo) ir kita veikla (disidento, kraštotyrininko, keliautojo). 1953 m. Ilgūnas buvo suimtas ir įkalintas už antitarybinę veiklą ir ryšius su partizanais. Iš įkalinimo vietos paleistas 1957 m. Ilgūnas aktyviai įsitraukė į kraštotyrinę veiklą, su savo artimais bičiuliais, jis organizuodavo išvykas po Lietuvą, taip pat Sovietų Sąjungą. Tokių ekspedicijų metu buvo lankomos Lietuvos istorijai svarbios vietos, renkama medžiaga apie įvairius lietuvių kultūrai mažai žinomas asmenybes. Surinktos medžiagos pagrindu Ilgūnas parašė kelias biografijas – apie geologa Joną Čerskį bei pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorių Vincą Pietarį (1850-1902). Romane Pietaris išaukštino garbingą bei didingą Lietuvos istorinę praeitį. Romanas dalimis buvo publikuotas dar 1904 – 1906, tačiau sovietinės Lietuvos visuomenei nei romanas, nei jo autorius nebuvo žinomi. Rašytojo Pietario biografijos Ilgūnas ėmėsi dar 1980 m. Keletą kartų keliavo į Rusiją, vietas, kur gyveno ir kur buvo palaidotas Pietaris. Biografija buvo publikuota Gorbačiovo perestroikos metais, 1987 m.
Iki pat aštuoniasdešimtųjų metų pabaigos Ilgūnas užsiėmė kultūrine veikla, tačiau jau 1988 m. inicijavo Sąjūdžio judėjimo grupės sukūrimą Jonavoje, mieste kuriame gyveno ir dirbo. Buvo aktyvus sąjūdietis ir 1990 m. išrinktas į Aukščiausią Tarybą, kuri kovo 11 d. paskelbė nepriklausomybės Aktą. Ilgūnas padarė politinę karjerą jau nepriklausomoje Lietuvos respublikoje. Jis buvo archyvų departamento direktoriumi, Lietuvos TV ir radijo valdybos pirmininku, prezidento Algirdo Brazausko patarėju. Parašė keliasdešimt įvairių knygų.
Gedimino Ilgūno kolekcija įsteigta 1988 m. Tuo metu dar LTSR Centriniame valstybės literatūros ir meno archyve. Dokumentus (devynis vienetus) perdavė pats kolekcijos turinio kūrėjas Ilgūnas. Tarp jų buvo ir Pietario biografijos rankraštis. Nuo 1992 iki 2008 metų Ilgūnas kelioliką kartų pildė savo kolekciją, perduodamas vis naujus dokumentus. Tokiu būdu kolekcija smarkiai išaugo. Dabartiniu metu ją sudaro 266 bylos.
Ilgūno kolekcija gerai iliustruoja dramatiškus pokyčius lietuvių inteligento - aktyvisto gyvenime: pradėjęs kaip politinis disidentas ir partizaninio judėjimo rėmėjas, grįžęs iš įkalinimo vietų tapo aktyviu kultūrinio - etnografinio sąjūdžio dalyviu, renkančiu ir saugančiu lietuvių tautos istorijai svarbų palikimą, galiausiai, Gorbačiovinės perestroikos metu, įsijungė į Sąjūdžio judėjimą, tapo aktyviu jo nariu, nepriklausomybės akto signataru bei padarė politinę karjerą.
