1970 m. gegužės 27-28 d. Vilniuje įvykęs 5-asis tarybinių Lietuvos rašytojų suvažiavimas buvo reikšmingas vietinių rašytojų renginys, rodantis, kad etninių vertybių sklaida tapo vienu svarbiausių rašytojų klausimų, tačiau tuo pačiu ir atskleidžiantis, kad tuo metu modernistinė raiškai yra nustatomos ribos. Suvažiavimi metu vyresnės kartos rašytojai, kurie dominavo Rašytojų sąjungoje, kritikavo savo jaunesnius kolegas, jų  modernistinę poziciją vadindami formalizmu. Suvažiavimo metu tokie rašytojai kaip Eduardas Mieželaitis, Algirdas Pocius, Vytautas Bubnys ir Algimantas Baltakis kritikavo autorius, tokius kaip Jonas Mikelinskas, Romualdas Lankauskas ir Juozas Aputis dėl to, kad jie atsisakė tradicijų ir pakankamo kasdienių problemų vaizdavimo. 
Šis dokumentas yra svarbus, nes jis parodo, kad vyresnioji karta prisitaikė prie griežtėjančios brežnevizmo ideologinė politikos ir buvo linkę disciplinuoti savo jaunesnius kolegas.