Kazys Boruta yra žymus lietuvių romanistas, poetas, vertėjas. Tarpukario Lietuvoje rašytojas priklausė kairijų sąjūdžio organizacijai – Socialistų revoliucionierių sąjungai. 1925 m. Boruta buvo suimtas, tačiau jau 1926 m. iš Lietuvos emigravo. Rašytojas gyveno Austrijoje ir Vokietijoje, bendradarbiavo social-demokratų spaudoje. Į Lietuvą Boruta grįžo 1931 m. ir vėl buvo suimtas, apkaltinus nelegalia politine veikla. Nubaustas keturiems metams kalėjimo, tačiau jau po dviejų metų amnestuotas.

1940 m. Boruta kupinas entuziazmo sveikino sovietinę valdžią. Tačiau vėliau, vėlyvojo stalinizmo metais, rašytojo požiūris į režimą ėmė pamažu keistis, o santykiai su valdžia komplikavosi. Garsiausias Borutos romanas Baltaragio malūnas publikuotas 1945 metais, buvo smarkiai sukritikuotas dėl „misticizmo“ ir sovietinės realybės ignoravimo. (Valdžios nurodymu visas knygos tiražas buvo sunaikintas.) Galiausiai, 1946 m. Boruta buvo suimtas, apkaltintas antitarybine veikla ir nuteistas penkiems metams kalėjimo. Tačiau 1949 m. jis buvo nuo bausmės atleistas. Po suėmimo ir įkalinimo rašytojas buvo valdžios ignoruojamas, jam neleidžiama spausdintis. Visgi, po Stalino mirties, prasidėjus de-stalinizacijos procesui pamažu ėmė keistis ir Borutos situacija. 1965 m. prieš mirti jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelnuso kultūros veikėjo vardas. Nutarta išleisti jo raštų rinkinį (10 tomų), tiesa, po rašytojo mirties. Pirmas tomas buvo publikuotas 1970 m., o paskutinis – 1975 m.

Lietuvių kultūros veikėjams ir inteligentijai Kazys Boruta buvo pavyzdžiu maištingo menininko, kuris protestavo prieš skirtingų politinių režimų bandymus riboti rašytojo kūrybiškumą ir autonomiškumą.