“Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė” – taip buvo pavadinta rašytoja, publicistė ir vertėja Aldona Liobytė pirmoje knygoje apie ją. Būdama labai aktyvia asmenybe, turinčia puikų humoro jausmą, Liobytė tapo sovietmečio Lietuvos inteligentijos neformalių tinklų iniciatore ir lydere. Ji palaikė ryšius ir susirašinėjo su dideliu menininkų būriu, diskutuodama ir patardama jauniems kūrėjams kokių kūrybinių temų imtis, taip pat kasdieniais gyvenimo… Skaityti visą
“Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė” – taip buvo pavadinta rašytoja, publicistė ir vertėja Aldona Liobytė pirmoje knygoje apie ją. Būdama labai aktyvia asmenybe, turinčia puikų humoro jausmą, Liobytė tapo sovietmečio Lietuvos inteligentijos neformalių tinklų iniciatore ir lydere. Ji palaikė ryšius ir susirašinėjo su dideliu menininkų būriu, diskutuodama ir patardama jauniems kūrėjams kokių kūrybinių temų imtis, taip pat kasdieniais gyvenimo klausimais. Bendraudama ji jumoristiškai ir sarkazmo forma išsakydavo daug kritikos tuometinei santvarkai. Nors dėl savo idėjų ir pasisakymų ji ir buvo priversta palikti Grožinės literatūros leidyklos redaktorės pareigas, ji tęsė darbą kūrybos srityje, rašė kūrinius vaikams, vertė kūrinius iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą.
Kolekciją sudaro dokumentai, saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Liobytės dukros Gintarės Paškevičiūtės – Breivienės privačioje kolekcijose.Skaityti mažiau
“Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė” – taip buvo pavadinta rašytoja, publicistė ir vertėja Aldona Liobytė pirmoje knygoje apie ją. Būdama labai aktyvia asmenybe, turinčia puikų humoro jausmą, Liobytė tapo sovietmečio Lietuvos inteligentijos neformalių tinklų iniciatore ir lydere. Ji palaikė ryšius ir susirašinėjo su dideliu menininkų būriu, diskutuodama ir patardama jauniems kūrėjams kokių kūrybinių temų imtis, taip pat kasdieniais gyvenimo… Skaityti visą
“Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė” – taip buvo pavadinta rašytoja, publicistė ir vertėja Aldona Liobytė pirmoje knygoje apie ją. Būdama labai aktyvia asmenybe, turinčia puikų humoro jausmą, Liobytė tapo sovietmečio Lietuvos inteligentijos neformalių tinklų iniciatore ir lydere. Ji palaikė ryšius ir susirašinėjo su dideliu menininkų būriu, diskutuodama ir patardama jauniems kūrėjams kokių kūrybinių temų imtis, taip pat kasdieniais gyvenimo klausimais. Bendraudama ji jumoristiškai ir sarkazmo forma išsakydavo daug kritikos tuometinei santvarkai. 1941-1961 m. Liobytė dirbo Grožinės literatūros leidyklos Vaikų literatūros vyriausia redaktore. Ji rėmė ir skatino kitus autorius savo kūryboje naudoti lietuvių liaudies kūrybos elementus. Nemažai lietuvių liaudies kūrinių adaptavo vaikų literatūroje. 1957 m. kartu su kompozitoriumi Juliumi Juzeliūnu ji parašė rašytojo Vinco Mykolaičio -Putino romano “Sukilėliai” operos libretą. Dėl šio libretto, o taip pat dėl paramos tautinei kultūrai Liobytė buvo kaltinta nacionalizmu. Galiausia, 1961 m. ji buvo priversta palikti redaktorės pareigas.
Kaip teigia Maironio lietuvių literatūros muziejaus Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė, Liobytė buvo kūrybinio elito atstovė, kurios socialiniai ryšiai ir mąstysena siekė prieškario Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Gimusi Pirmojo Pasaulinio karo metu 1915 m.,, savo vaikystės ir jaunystės metus Liobytė praleido Lenkijos okupuotame Vilniuje. Tik 1935 m. ji persikėlė gyventi į Kauną. Jos lenkų kalbos ir literatūros studijos Vilniaus Stepono Batoro universitete 1932-1935 m. labai pasitarnavo vėliau, nes lenkų kalbos žinojimas ir pažintis su šia kultūra leido sekti kultūros tendencijas pasaulyje.
Kolekciją sudaro dokumentai, saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Liobytės dukros Gintarės Paškevičiūtės – Breivienės privačioje kolekcijose.
Didžiausią kolekcijos dalį sudaro A. Liobytės korespondencija, susirašinėjimai su menininkais, artistais, rašytojais ir mokytojais. Laiškų skaičius yra neįtikėtinai didelis. Pavyzdžiui, kolekcijoje esama 570 laiškų istorijos mokytojai Onai Dabrilaitei, 130 laiškų dailininkei Juzefai Čeičytei,… Skaityti visą
Kolekciją sudaro dokumentai, saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Liobytės dukros Gintarės Paškevičiūtės – Breivienės privačioje kolekcijose.
Didžiausią kolekcijos dalį sudaro A. Liobytės korespondencija, susirašinėjimai su menininkais, artistais, rašytojais ir mokytojais. Laiškų skaičius yra neįtikėtinai didelis. Pavyzdžiui, kolekcijoje esama 570 laiškų istorijos mokytojai Onai Dabrilaitei, 130 laiškų dailininkei Juzefai Čeičytei, daug laiškų Kauno Dramos teatro režisieriui Jonui Jurašui. Juose nėra kokių tai ypatingų anti-sovietinių pareiškimų, tačiau dažnai pasireiškia kritiškas, sarkastiškas požiūris į tuometinę santvarką, neretai – jumoro forma. Antai viename laiške Jonui Jurašui ji įspėja režisierių vengti LKP CK rūmų, nepasitikėti partiniais vadovais, kurie siekia įsiteikti ir tapti kultūrininkų draugais. Skaityti mažiau
Turinys
rankraščiai (ego dokumentai, dienoraščiai, užrašai, laiškai, brėžiniai ir t.t.): 500-999
Saukienė, R. Z. (ed.). 1995. Šmaikščioji rezistentė Aldona Liobytė Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jankevičiūtė, Giedrė and Paškevičiūtė-Breivienė, Gintarė. 2015. Aldona Liobytė (1915-1985). Korespondencijos fragmentai Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
