Rimantas Jasas (1929-2002) yra Lietuvos istorikas. Jis gimė Šiauliuose,  1936 m. kartu su šeima persikraustė gyventi į Uteną.  Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje jo tėvas emigravo į JAV, o motina 1948 metais buvo ištremta į Sibirą. Stodamas į komjaunimą, Jasas nuslėpė šiuos faktus apie savo šeimą. Jis buvo net pradėjęs dirbti Vilniaus pedagoginio instituto Marksizmo – leninizmo katedros laborantu, tačiau netrukus buvo nustatyta, kad jis nuslėpė savo biografinius faktus, dėl ko jis buvo atleistas iš pareigų. 1952 metais pradėjo studijuoti istoriją Vilniaus universitete, kurį baigė 1957 metais. Po studijų jis pradėjo dirbti Lietuvos istorijos institute, o 1968 m. išėjo į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką, kur jis dirbo iki savo gyvenimo pabaigos.

Nors Jasas ir nestudijavo aspirantūroje, jis yra vertinamas kaip vienas geriausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos specialistų, puikiai žinantis jos istorinius šaltinius. Jis parengė leidimui 1971 metais Bychovco kroniką, kuri net ir šiandieną laikoma puikaus istoriko darbo su istoriniais šaltiniais pavyzdžiu. Tačiau dirbdamas bibliotekoje, Jasas buvo priverstas atlikti daug techninio darbo, kas trukdė jo istoriniams tyrimams. Tolesnei jo karjerai labai sutrukdė sovietinio režimo nepasitikėjimas juo.