Augustinas Janulaitis - žinomas Lietuvos politinis ir kultūros veikėjas. Janulaitis bendradarbiavo su nelegalia lietuvių spauda, buvo aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas, partijos Centro komiteto narys. Į lietuvių kalbą jis išvertė K. Markso ir F. Engelso Komunistų partijos manifestą. Dėl politinės veiklos Janulaitis carinės valdžios buvo persekiojamas ir buvo priverstas emigruoti. 1907 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo žinomas teisininkas, teisės bei kultūros istorikas. Tuo laikotarpiu Janulaičio politinės pažiūros vis labiau gravitavo į dešinę, 1925 m. jis parašė ir išspausdino knygutę apie Sovietų Rusiją („Lietuva ir šiuolaikinė Rusija”). Akademinei bendruomenei bei visuomenei gerai buvo žinomi jo tyrinėjimai kultūros istorijos srityje. Janulaitis rinko medžiagą apie įvairius mažiau žinomus plačiąjai publikai XIX a. Lietuvos kultūros veikėjus: teisininką bei istoriką Igną Danilavičių (1787 – 1843), rašytoją, etnografą ir politinį veikėją Mykalojų Akelaitį (1829 – 1887), poetą Kiprijoną Nezabitauskį (1779 – 1837), kultūros istoriką Simoną Daukantą (1793 – 1864) bei kitus. Parašė ir išleido Danilavičiaus ir Akelaičio biografijas. Jo studijos Lietuvos kultūros srityje turėjo įtakos Vytauto Didžiojo universiteto studentams, tarp kitų ir Meilei Matjošaitytei – Lukšienei (1913 – 2009), kuri jau sovietinėje Lietuvoje tapo žinoma lietuvių kultūros tyrinėtoja, o 9 deš. pabaigoje Sąjūdžio judėjimo iniciatyvinės grupės nare. Janulaitis buvo Meilės Lukšienės dėdė. 

Sovietmečiu Janulaitis buvo tarp tų lietuvių veikėjų, kurie 1941 m. inicijavo LSSR Mokslų Akademijos įkūrimą. Jis buvo išrinktas akademiku. Po karo 1945 m. tapo Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakulteto dekanu. Tačiau jau 1946 m. valdžiai pradėjus ideologinę kovą „su neigiama vakarų įtaka” ir „kosmopolitizmu” Janulaitis buvo apkaltintas „buržuaziniu nacionalizmu”. Partijos vadovybė jam priminė „neigiamą” Sovietinės Rusijos vaizdavimą knygelėje išleistoje 1925 metais. Janulaitis nebuvo represuotas, tačiau iš aktyvesnės visuomeninės bei mokslinės veiklos pasitraukė. Savo pasitraukimą motyvavo laiske Mokslų Akademijos prezidentui Juozui Matuliui. Pablogėįjus sveikatai mirė 1950 metais.

Studentai ir naujoji lietuvių inteligentija Augustiną Janulaitis suvokė, kaip nepriklausomos Lietuvos respublikos kultūrinio elito atstovą. Jo XIX a. Lietuvių kultūros tyrinėjimai bei sukaupta didžiulė rankraščių kolkecija ir biblioteka turėjo didelės įtakos ir Lietuvos istorikams, ypatingai nacionalinio atgimimo 1988 – 1990 metais laikotarpiu.