Projektas „Drąsa“, „Registras“ ir jo panaudojimas mokymo procese
Projektas „Drąsa“ (angl. „Cultural Opposition – Understanding the CultuRal HeritAGE of Dissent in the Former Socialist Countries“; liet. „Kultūrinė opozicija – disidentinės kultūros paveldas buvusiose socialistinėse šalyse“) skirtas turtingo kultūrinės opozicijos palikimo buvusiose Rytų Europos socialistinėse šalyse pažinimui, pasitelkus kultūrinės opozicijos kolekcijas. Juo siekiama išeiti iš populiarių propagandinio ir socialistinio realizmo meno reprezentavimo rėmų, pabėgti nuo supaprastintos to meto kultūrinio gyvenimo interpretacijos, visiems gerai žinomų politinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo tropų ir klišių, vietoj to parodant įvairias kasdienes kultūrinės opozicijos formas ir pilietinę drąsą. Internetinėje duomenų bazėje „Registras“, kuri yra sudėtinė projekto dalis, pateikiamos kolekcijos ir jų aprašymai, taip pat gausi informacija apie žmones, įvykius, opozicines grupes ir su tuo laikmečiu susijusius tekstus.
„Registro“ kūrėjai įsitikinę, kad projekto metu surinktą gausią medžiagą galima panaudoti kaip vertingą įrankį įvairiose mokymo proceso dalyse. Ši internetinė mokomoji medžiaga atskleis mažiau žinomą buvusių socialistinių šalių kultūrinį gyvenimą, palengvins mokymą ir mokymąsi apie tą laikotarpį. „Projektas „Drąsa“ padės susieti opozicinių judėjimų vertybes ir istoriją su asmenine aplinka, vietomis ir socialinėmis grupėmis, o tai, savo ruožtu, – su šiuolaikinių jaunuolių šeimomis ir jų socialinėmis istorijomis“.
Viena iš tikslinių šio projekto grupių yra vidurinės mokyklos mokiniai. Į kolekcijas įtraukti pasakojimai, duomenys, tekstai, pavyzdžiai, žmonės ir kt. mokiniams suteiks galimybę:
- įgyti daugiau žinių apie socialistinį laikotarpį,
- susidaryti įvairialypę nuomonę apie to meto kolaboravimą ir opoziciją,
- susipažinti su herojiškumu, pasipriešinimo ir veikimo vertybėmis,
- susipažinti su situacijomis, susijusiomis su etinėmis ir politinėmis kolaboravimo ir oponavimo dilemomis,
- ugdyti įgūdžius, stengiantis suvokti istoriją ir istorinius įvykius,
- suprasti, kaip svarbu rinkti atsiminimus apie praeitį ir išsaugoti juos ateičiai.
„Registras“ ir kiti projekto produktai yra laisvai prieinami šaltiniai, nesiūlant, kaip mokytojai jais turėtų naudotis. Vis dėlto projekto kūrėjai parengė mokomąją medžiagą, palengvinsiančią mokytojams medžiagos panaudojimą. Mūsų specialistai, atrinkę keletą temų iš projekto, sukūrė aštuonias pamokas su žaidimais ir užduotimis, kuriose pateikiami naudojimosi „Registru“ (drauge su kitais projekto produktais, kaip antai, vadovėliais, kino festivalių ir parodų medžiaga) pavyzdžiai.
Tikslinė pamokų grupė yra vidurinės mokyklos moksleiviai (12–18 metų amžiaus). Nors kai kuria projekto medžiaga moksleiviai gali naudotis savarankiškai, pamokos pirmiausia buvo parengtos mokytojams.
„Registras“ ir juo paremtas edukacinis darbas turi tam tikrų apribojimų. Į duomenų bazę pateko ne visa medžiaga, o pamokose naudojami tik keletas duomenų bazėje esančių elementų. Didžiausias dėmesys skiriamas kolekcijoms. Be to, į „Registrą“ daugiausia įtraukti kolekcijų aprašymai su trumpa informacija apie jas; jame taip pat pateikta nedaug tekstų ir tiesiogiai su kolekcijomis susijusios medžiagos. Todėl kai kuriose pamokose „Registro“ medžiaga yra susieta su kitais šaltiniais.
Stengiantis į projekto medžiagą įtraukti įvairių šalių istoriją, tarptautinei auditorijai parengta angliška pamokų versija. Verstinės ir adaptuotos pamokos gali pasižymėti didesniu dėmesiu vietos kontekstui ir problemoms. Vis dėlto vienas iš projekto tikslų yra padėti mokiniams sužinoti ir apmąstyti ne tik jų šalies, bet visos Rytų Europos kontekstą.
Pedagoginiai principai ir metodika
Kadangi projekto pamokas galima laisvai naudoti ir integruoti į pamokų planus, mokytojas gali vadovautis savo paties pedagoginiais principais, metodais ir jam įprasta praktika. Nepaisant to, čia mes siūlome savo pedagoginį metodą, kaip tam tikrus konceptualius rėmus mokytojui. Mūsų pagrindinė prielaida yra ta, kad geriau susipažinęs su žmonėmis, reiškiniais, grupėmis, įvykiais, tekstais ir procesais, susijusiais su ano meto kultūrine opozicija, šiuolaikinis jaunimas galės įgyti šiai dienai aktualių žinių ir įgūdžių. Istorijos studijavimas gali padėti moksleiviams kitaip suvokti dabartį. Projekto pamokos prisidės prie įvairių interpretacijų ir jų būdų pažinimo, susikuriant kritišką žvilgsnį į dabartį ir praeitį. Jos apima tyrinėjimo, klausimų uždavimo ir kritinio mąstymo įgūdžių formavimą. Būtent dėl šios priežasties pamokose pateikiamos sudėtingos situacijos, dilemos ir galimos interpretacijos. Pamokomis nesiekiama pateikti vienintelio ir vienašališko požiūrio į įvykius. Jose keliami klausimai, bandoma aktyviai įtraukti moksleivius, jiems ieškant sąsajų tarp praeities pasakojimų ir jų dabartinės tikrovės. Švietimo procese labai svarbu, kad moksleiviai sulauktų aktyvios mokytojų pagalbos. Mūsų pedagogikos koncepcija grindžiama aktyviu dalyvavimu. Projekto moksleiviai yra aktyvūs dalyviai, kurie, kaip ir žmonės pristatomi pamokose, yra giliai įsišakniję į savo vietinį kontekstą. Tai sukuria teigiamą santykį tarp aktyvaus ir nepriklausomo žmonių veikimo visuomenėje bei priklausymo tam tikram socialiniam ir kultūriniam kontekstui su jam būdingomis ribomis, galimybėmis bei atskaitos taškais, sąlygojančiais žmonių požiūrį ir mąstymo būdą. Mokytojas visa tai gali itin produktyviai išnaudoti, pabrėždamas ankstesnių ir dabartinių istorinių situacijų panašumus ir skirtumus ir taip didindamas moksleivių socialines kompetencijas. Moksleiviai tokiu sudėtingu kampu galėtų pažvelgti į savo tikrovę ir mėginti ieškoti sąsajų su jų sociokultūriniu kontekstu. Be to, padedami mokytojo, mokiniai galėtų įgyti reikiamų žinių, įvairių šaltinių vertinimo įgūdžių bei apmąstyti tikrovę, kad ateityje patys taptų aktyvūs piliečiai.
Svarbu paminėti ir projekto medžiagos santykį su mokyklos mokymo programa. Skirtingose šalyse egzistuoja skirtingos mokymo programos. Mūsų projekto pamokas galima integruoti į mokyklos ugdymo programą, ypač istorijos ir literatūros programas, kuriose mokoma ir apie socializmo erą. Kita vertus, jos taip pat gali būti naudojamos kaip medžiaga, kuri išeina už oficialios mokyklos mokymo programos ribų, ir gali būti pasitelkta dėstant tokius dalykus, kaip menas, etika ar pilietinis ugdymas, taip pat projektuose, mokyklos teminėse savaitėse, mokyklos ar klasės kelionėse ir ekskursijose ir pan. Projekte siūlomų pamokų ir žaidimų panaudojimas mokymo programose ir kitose įvairiose mokymo situacijose paliekamas mokytojui. Mes nerekomenduojame pamokas moksleiviams pateikti be jokių gairių. Mokiniai projekto medžiaga bei „Registu“, užduotimis ir žaidimais savarankiškai galėtų naudotis po mokytojo įžanginio pristatymo ir jam padedant.
Pamokų struktūra
Visos svetainėje pateiktos pamokos yra vienodos struktūros. Paskutinėje šio trumpo vadovo dalyje apžvelgsime pamokos dalis ir jų vaidmenį.
- Trumpoje įžangoje pristatoma pamokos tema. Pamokos turinys apžvelgiamas 2–3 sakiniais. Svetainėje ši santrauka pateikiama šalia pavadinimo, taip padedant vartotojams suprasti pamokos temą.
- Išvardijamos svarbiausios pamokos sąvokos. Jos ypač svarbios suvokiant temą, nors čia jų apibrėžimų nerasime. Kartais tikslaus sąvokų apibrėžimo nėra ir pačiame tekste, todėl jas turėtų paaiškinti mokytojas arba mokiniai galėtų bandyti jas apibrėžti mokymo proceso metu arba, mokytojui padedant, apibrėžimus surasti internete.
- Pamokos pradžioje pasiūlytos kompetencijos yra mokymosi rezultatai, kurių mokiniai gali pasiekti pamokoje: skaitydami tekstus, ieškodami informacijos „Registre“, atlikdami užduotis, dalyvaudami žaidimuose ir diskutuodami su mokytojas ir bendramoksliais. Būtų idealu, jei pamokai vadovautų ar ją prižiūrėtų mokytojas. Tokiu atveju mokytojas turėtų turėti omenyje šiuos (galimus) rezultatus. Žinoma, priklausomai nuo pamokos, jis gali ugdyti ir kitas, papildomas kompetencijas. Kompetencijų formavimas yra svarbus ugdymo metodas, susijęs su projekto „Drąsa“ aktyviu dalyvavimu paremta pamokų pedagogika. Tai reiškia, kad mokytojas į pamoką turėtų žiūrėti ne tik kaip į temos išdėstymą, bet ir kaip į kelionę, kuri per savarankišką mokymosi procesą mokiniams suteikia įvairių žinių, formuoja jų požiūrius ir įgūdžius. Planuojant ugdymo procesą, naudinga atsižvelgti į šiuos mokymosi rezultatus, o ne tik į žiniomis paremtą pamokos išdėstymą.
- Pagrindinis pamokos tekstas yra panašus į vadovėlių tekstus, tik su daugiau interaktyvių elementų. Temos suskirstytos į skyrius. Po tam tikro paruošimo mokytojas gali leisti patiems mokiniams perskaityti skyrių. Nors mes rekomenduojame, kad teksto turinį ar jo dalis pateiktų mokytojas. Tai atlikus, mokiniams seksis lengviau dirbti su tekstu. Pats tekstas iš dalies yra istorinių faktų, žmonių, procesų ir šaltinių pristatymas, kuris suprantamu būdu paaiškina ir apibendrina temą. Tačiau mokiniai turėtų būti raginami savarankiškai apmąstyti ar surasti informaciją „Registre“. Mokytojas tekstą ir su juo susijusius klausimus galėtų naudoti, siekdamas palengvinti individualų moksleivių darbą, grupines diskusijas ar pokalbius klasėje. „Registras“ ir jame pateiktos nuorodos yra sudėtinė pamokų dalis. Jame pateikta žymiai išsamesnė medžiaga nei pamokos tekste. Jis taip pat suteikia moksleiviams neišsemiamą galimybę ieškoti informacijos ir gilinti savo žinias pateiktose projekto kolekcijose. Priklausomai nuo pamokos laiko, po pristatymo ir (arba) savarankiško mokinių skaitymo mokytojas galėtų kartu su mokiniais dirbti su „Registru“: individualiai, poromis, grupėse ar su visa klase ieškoti, skaityti ir interpretuoti tekstus. Po to jis galėtų paskirti daugiau (įvairių) užduočių dirbant su „Registru“ – individualiai arba grupėse (pavyzdžiui, kaip namų darbą arba projektą). Kai kurios pamokų gale pateiktos užduotys rodo, kaip galima būtų „Registrą“ naudoti tolesniame mokymosi procese. Kuo labiau mokiniai bus sudominti projekte pateiktomis pamokomis, „Registru“ bei svetaine, tuo daugiau jie mokysis ir domėsis šiomis temomis po pamokų. Čia aprašytas procesas gali vykti ir kitaip, pavyzdžiui, jei mokytojas „Drąsos“ medžiagą naudoja projekte ar mokyklos išvykoje ir pan. Čia pateiktas aprašymas (ir pati pamoka) – tik vienas iš galimų pamokos planų.
- Užduotys pateikia tik keletą pavyzdžių, kaip galima palengvinti mokinių darbą ir mokymosi procesą. Paprastai jos susietos su „Registru“ ir (arba) su pačiais moksleiviais. Priklausomai nuo aplinkybių, mokinių poreikių ir kompetencijų, mokytojas gali pasinaudoti šiomis užduotimis arba parengti panašias ar net skirtingas užduotis. Planuojant pamoką, svarbu pagalvoti apie jos metu vyksiančias veiklas ir užduotis, nes kompetencijos gali būti ugdomos ne tik skaitant tekstą, bet ir per aktyvią veiklą. Tekstas turėtų būti pritaikytas prie kompetencijų, kurias mokytojas nori lavinti savo pamokose.