COURAGE
ryšiai tarp kolekcijų

×
Aplinkosaugos judėjimai socializmo laikotarpiu

Aplinkosaugos judėjimai socializmo laikotarpiu

Prieš pasikeičiant socialistiniam vienos partijos valdomam režimui teisė visuomenės grupėms susirinkti buvo suteikiama tik oficialios ideologijos tikslais, tik tam tikrose paskirtose vietose ir tik jeigu tai buvo organizuojama pačios valstybės. Žmonės, kurie nesilaikė taisyklių, buvo prilyginami priešams. Valstybės saugumo parengtos specialiosios pajėgos, policija ir kariuomenė buvo išmokyti specialių minios kontrolės būdų. Taip buvo siekiama slopinti protestus ir mažinti jų skaičių.

Sąvokos:

  • ekologija;
  • susirinkimų laisvė;
  • valstybės saugumas;

Tikslai:

  • suprasti aplinkosaugos judėjimų vaidmenį socialistinių režimų politikoje;
  • išsiaiškinti aplinkosaugos judėjimų strategijas, įvairių vietinių sąlygų bei laikotarpių skirtumus;
  • suprasti pilietinių judėjimų veikimo metodus socialistinės sistemos viduje.

Mokinių požiūris:

  • įtvirtinti aplinkos apsaugos svarbą žmonių gyvenime;
  • pratybų metu suvokti didėjančią aplinkosaugos problemų svarbą ir asmeninę atsakomybę;
  • įgyti pagarbą pasipriešinimo praktikoms.

Lavinami gebėjimai:

  • rasti atitinkamą informaciją savo valstybių viduje;
  • efektyviai naudotis COURAGE registru ir kitomis duomenų bazėmis;
  • palyginti informaciją ir ją pritaikyti kritiniam požiūriui į šaltinius.

Barbara Hegedüs

Susirinkimų laisvė ir aplinkosauga socializmo laikotarpiu

Prieš pasikeičiant socialistiniam vienos partijos valdomam režimui teisė visuomenės grupėms susirinkti buvo suteikiama tik oficialios ideologijos tikslais, tik tam tikrose paskirtose vietose ir tik jeigu tai buvo organizuojama pačios valstybės. Žmonės, kurie nesilaikė taisyklių, buvo prilyginami priešams. Valstybės saugumo parengtos specialiosios pajėgos, policija ir kariuomenė buvo išmokyti specialių minios kontrolės būdų. Taip buvo siekiama slopinti protestus ir mažinti jų skaičių.

Egzistavo daugybė problemų, dėl kurių žmonės ėjo į gatves pareikšti savo nuomonės. Aplinkos apsauga buvo viena svarbiausių problemų. Aplinkosauga yra visuomeninė praktika, ideologija bei judėjimas, kuris siekia sumažinti žmonių sukeliamą ekologinę žalą arba jos išvengti. Pasaulyje yra kelios tarptautinės organizacijos, kurios tiek visuomeniškai, tiek per politines institucijas reprezentuoja aplinkosaugos idėjas. Socializmo laikotarpiu ekologinės idėjos išliko sovietinės centralizuotos ekonomikos interesų šešėlyje. Nuo XX a. 6 deš. gamyklos ir miestai buvo statomi ignoruojant aplinkosaugos reikalavimus. Vėlesniu socializmo laikotarpiu dominavo idėja, kad atskira aplinkos apsauga nėra reikalinga, esą, moraliai motyvuoti ekonomikos veikėjai patys savaime turėtų spręsti aplinkosaugos problemas.

Nepaisant tokio valstybės požiūrio, aplinkosaugos problemos mobilizuodavo visuomenės grupes ir stipriai veikdavo viešąją nuomonę. Viena vertus, tai leido pasiekti svarbių pergalių sprendžiant aplinkosaugos problemas. Kita vertus, aplinkosaugos judėjimai parodė, kad kolektyviniai protestai gali būti veiksmingi net diktatūros sąlygomis. Kai kuriais atvejais šie judėjimai tapdavo platesniais pasipriešinimais sistemai, dažnai net pirmaisiais nuo pat socialistinio režimo pradžios. Šioje pamokoje bus aptariami kai kurie svarbūs aplinkosaugos judėjimai.

Dauguvos slėnis

1958 m. Latvijoje 55 mokslininkai ir žinomi kultūros veikėjai pasirašė peticiją, kurioje reikalauta atsisakyti planų statyti Pliavinių hidroelektrinę jėgainę. Jėgainę ketinta statyti vienoje įspūdingiausių Latvijos vietų – Dauguvos slėnyje, kuriame gausu archeologinio ir istorinio paveldo, o ir pats slėnis turi simbolinę reikšmę nacionalinėje mitologijoje. Nors peticiją pasirašę asmenys pripažino hidroelektrinės jėgainės svarbą, buvo prašoma atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus lygiai taip pat kaip į ekonominius interesus. Tai buvo pirmasis masinis visuomenės mobilizavimas Latvijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau jis buvo sustabdytas, o jėgainė galiausiai buvo pastatyta 1966 m., neatsižvelgiant nei į paveldosaugos, nei į gamtosaugos problemas. Pralaimėjimas buvo suprantamas kaip bendras neefektyvaus pasipriešinimo sovietų valdžiai simbolis.

Dauguvos slėnis XX a. 9 deš. vėl pateko į dėmesio lauką. 1986–1987 m. Daugpilio mieste sovietų valdžios atstovai siekė pastatyti dar vieną hidroelektrinę jėgainę, tačiau susidūrė su stipria opozicija. Pradėta kampanija prieš jėgainę buvo pirmasis sėkmingas opozicijos sovietams atvejis siekiant išsaugoti gamtinį objektą. 1986 m. Dainis Ivans ir Arturs Snips išspausdino straipsnį savaitiniame literatūros ir meno žurnale apie ekologinius ir ekonominius šių statybų padarinius. Straipsnis sulaukė daug dėmesio, kilo atkaklios diskusijos. Nors valdžios institucijos nenorėjo gilintis į žmonių keliamas problemas, galiausiai dėl plataus spaudimo (peticiją pasirašė 34 tūkst. žmonių) jiems teko stabdyti statybas. Su dokumentais dėl Pliavinių ir Daugpilio hidroelektrinių jėgainių statybų galima susipažinti Dauguvos upės muziejuje. Tačiau daug šaltinių apie Pliavinių jėgainę neišliko, nes sovietų valdžia šiuos protestus smarkiai malšino.

Fosforitų kasyklos

Estijoje XX a. 9 deš. taip pat kilo svarbus aplinkosaugos judėjimas, kuris galiausiai tapo revoliucinių pokyčių valstybėje pradžia. Sovietų sąjunga Estijoje planavo atverti fosforito kasyklas. Tačiau fosforito kasyba kėlė didelį nerimą dėl žalos regiono gamtai. 1987 m. vasarį televizijos pranešėjas, žurnalistas ir politikas Juhanas Aare pradėjo kampaniją, nukreiptą prieš šias kasyklas. Per televizijos programos Panda transliaciją, kuri buvo skirta gamtosaugos problemoms, žiūrovų buvo prašoma sovietų institucijoms siųsti protesto laiškus. Ši laida sukėlė masinių protestų bangą, kuri buvo pavadinta fosforito karu. Galiausiai valdžios institucijoms teko nusileisti ir atsisakyti savo planų. J. Aare surinko dokumentus, susijusius su televizijos laida Panda, ir įkūrė privačią kolekciją.

Gabčikovo ir Nagymaros hidroelektrinė jėgainė

1977 m. Vengrija ir Čekoslovakija pasirašė sutartį dėl jungtinės Dunojaus upės užtvankos statybų, kurių tikslas buvo energijos gamyba, laivybos užtikrinimas, apsaugos nuo potvynių gerinimas bei regiono plėtra. Statybos prasidėjo 1984 m., o su jomis susiję dokumentai buvo užšifruoti. Tačiau 1984 m. rugpjūčio 1 d. susikūręs Dunojaus sambūris pasipriešino planams statyti užtvanką. Šis pilietinis judėjimas, vadovaujamas biologo Jánoso Varghos, siekė sustabdyti jėgainės statybas organizuodamas viešus protestus, debatus ir savilaidos būdu platindamas informaciją. Buvo teigiama, kad užtvanka sukeltų ekologinę nelaimę, sunaikintų natūralią aplinką regione, o tūkstančiai žmonių turėtų palikti savo namus. Dunojaus sambūrio veikla atkreipė visuomenės dėmesį į socialistinio režimo keliamą pavojų gamtai ir tokiu būdu šių problemų viešinimas tapo pagrindu platesnei socialistinio režimo kritikai. 1988 m. dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš hidroelektrinės jėgainės statybą. Tuo metu protestai buvo dokumentuojami nelegaliame savilaidos videožurnale Fekete Doboz (liet. „Juodoji dėžė“). Jėgainės projektas valdžios buvo stabdomas, paskui vėl atnaujinamas, tačiau galiausiai dėl masinių protestų 1989 m. jo buvo atsisakyta. 1992 m. buvo nutraukta tarptautinė Vengrijos ir Čekoslovakijos sutartis. Šiaip ar taip, 1992 m. Slovakijos dalyje buvusioje užtvankoje buvo pastatyta Gabčikovo hidroelektrinė jėgainė. Dokumentus, susijusius su Dunojaus sambūrio veikla, vienas iš sambūrio aktyvistų  György Droppa perdavė Budapešto miesto archyvams.

„Bratislava garsiai“

Slovakų aplinkosaugininkai 1987 m. savilaidos būdu išspausdino leidinį Bratislava nahlas (liet. „Bratislava garsiai“), kuriame išskyrė svarbias Slovakijos sostinės aplinkosaugos problemas. Buvo diskutuojama dėl itin didelės oro ir vandens taršos, dėl nesirūpinimo paminklais bei dėl galimų Gabčikovo ir Nagymaros hidroelektrinės jėgainės statybų katastrofinių padarinių. Slovakų aplinkosaugininkų asociacijos dokumentų kolekcija atskleidžia svarbų aplinkosaugininkų vaidmenį čekoslovakų judėjime. Savanorišku darbu grindžiamas judėjimas ne tik sėkmingai rengė demonstracijas, bet ir sugebėjo išsaugoti ne vienas senąsias kapines bei paminklus.

Ivanas Dejmalas

Ivanas Dejmalas

Ivanas Dejmalas buvo žymus čekų rezistencijos veikėjas. Jis buvo baigęs sodininkystės mokyklą ir studijavo Čekijos žemės ūkio universitete Prahoje.  Ivanas Dejmalas buvo vienas iš studentų Prahos pavasario aktyvistų ir Revoliucinio jaunimo judėjimo narys, todėl buvo priverstas nutraukti studijas ir buvo įkalintas. Kaip svarbus aplinkosaugos judėjimo narys jis dalyvavo įkuriant Aplinkosaugos bendriją. 1990–1991 m. Ivanas Dejmalas ėjo aplinkosaugos ministro pareigas, 1994–1995 m. – Čekijos aplinkosaugos instituto vadovo pareigas.

Rusės miesto (Bulgarija) judėjimas

Vienas įspūdingiausių aplinkosaugos protestų Bulgarijoje 1980 m. kilo dėl industrinės chemijos gamyklos veiklos kitoje Dunojaus pusėje, Rumunijos teritorijoje. Gamykla kėlė daug aplinkosaugos problemų Bulgarijoje esančiam Rusės miestui, kuriame jau veikė ne viena gamtą teršianti gamykla. Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybės žinojo apie didelį taršos mastą, bet stengėsi nuslėpti tikrąją padėtį. 1987 m. rugsėjo 28 d. šimtai žmonių protestavo prieš chemijos gamyklos Rusėje veiklą. Tai tapo pirmąja gatvės demonstracija komunistinėje Bulgarijoje. Lapkričio mėnesį protestuojančių žmonių skaičius pasiekė kelis tūkstančius, tačiau valstybės žiniasklaida šių protestų visiškai neviešino. Vis dėlto šias demonstracijas pavyko nufilmuoti dokumentinių filmų kūrėjui Yuri Zhirovui, o 1988 m. ekranuose pasirodė Malinos Petrovos režisuotas filmas Breathe (liet. „Kvėpuok“), paremtas Rusės įvykiais. Po filmo premjeros buvo įkurtas Rusės aplinkosaugos komitetas – pirmoji institucinė antitotalitarinė organizacija Bulgarijoje. Tai įkvėpė ir kitus aktyvistus kurti judėjimus. 1989 m. balandžio mėnesį buvo įkurta nepriklausoma Ekoglasnost bendruomenė, kuri sprendė svarbias aplinkosaugos problemas ir atliko svarbų vaidmenį vykstant politiniams pokyčiams. Paskutiniai protestai Rusėje vyko 1991 metais.

Protestai Omišo mieste (Kroatija)

1979 m. balandžio mėnesį buvo surengtas protestas prieš planus statyti gamyklą Omišo mieste Kroatijoje. Peticiją pasirašė daugiau nei 3000 žmonių, vyko įvairūs vieši debatai, specialistų diskusijos. Galiausiai vasarą buvo suorganizuotas referendumas, kuris pasižymėjo labai dideliu dalyvių aktyvumu. Net 98,7 proc. balsavo prieš gamyklos statybą. Protestai buvo sėkmingi. Todėl valdžios institucijoms teko atsisakyti savo planų.

Aplinkosauga regione po socialistinių režimų griūties tapo dar stipresnė. Žaliųjų judėjimai sulaukė daugiau palaikymo, į jų nuomonę buvo labiau įsiklausoma. Aplinkosaugos idėjos aktyviai palaikomos ir šiandien.

Pratimai:

Pamokos pradžia:

Kaip jūs prisidedate prie aplinkos apsaugos? Ar manote, kad aplinkosauga vis dar yra svarbi mažiau laisvų režimų sąlygomis, pavyzdžiui, esant valdžios diktatūrai?

Kokiais būdais, jūsų nuomone, įmanoma išreikšti savo požiūrį diktatūros sąlygomis?

Apie kokius protestus, politinius ar kitus sambūrius jums teko girdėti praeityje arba neseniai?

Kokias žinote šiuolaikines aplinkosaugos organizacijas?

COURAGE registras:

Atidžiai perskaitykite „Juodosios dėžės“ (Black Box) istoriją ir kaip leidėjai dokumentavo Dunojaus sambūrio protesto akcijas. Ką dar jie dokumentavo? Parenkite pristatymą.

Suraskite kolekcijas, atitinkamus asmenis bei dokumentus (Zlatko Elenski, Women in Society ir t. t.) ir rekonstruokite įvykius! Užduotį galite atlikti naudodamiesi internetu ir parengdami pristatymą; arba susibūrę į grupes ant didelių lapų pritvirtinkite piešinius, fotografijas bei plakatus; taip pat galite nupiešti protesto plakatus arba aprašyti protestuotojų biografijas.

Nuotraukas, susijusias su Gabčikovo ir Nagymaros hidroelektrinės jėgainės statybų protestais, galite rasti Fortepan paieškos sistemoje (http://www.fortepan.hu/). Suskirstykite nuotraukas savo pasirinkta eilės tvarka ir papasakokite istoriją!

Patvirtinkite arba paneikite. Naudodamiesi COURAGE registru išsiaiškinkite, ar informacija yra klaidinga. Raskite teisingus atsakymus!

Lenkas Arkadiuszas ‘Owca’ Zajączkowskis reikšmingai prisidėjo prie archyvų parodos Fuck 89.

Parodos „Moterys visuomenėje“ (Women in Society) tema yra ekologinė katastrofa Rusės mieste ir aktyvus moterų dalyvavimas judėjimuose.

Didžiausia ekologijos biblioteka Vengrijoje Kultūros inovacijos asociacijos biblioteka yra  Újbuda rajone, šalia MU teatro.

Valstybės saugumo tarnybų istoriniame archyve esančiose dėžėse, įvardytose pavadinimu „Protestai, demonstracijos, mobilizacijos“, galima rasti dokumentų apie protestus Budapešte iki 1989 metų.

Vokiečių iniciatyvinė gyvenimo grupė (Initiativgruppe Leben) buvo įkurta 1987 m. Leipcige Aplinkosaugos darbo grupės (Working Group on the Environment) pagrindu. Jos veiklos tikslas – ne tik ekologijos, bet ir pilietinių teisių bei politikos klausimai.

Žaismingos užduotys:

  • Pasiūkite senamadišką maišą iš senų drabužių, kuriuos ketinote išmesti. Padarykite plakatų ir transparantų iš šiukšlių, butelio kamštelių ir lipdukų įsivaizduojamai aplinkosaugos demonstracijai! Svarbu, kad šiam uždaviniui įgyvendinti būtų naudojamos ne pirktinės, bet panaudotos ir nereikalingos medžiagos.
  • Susipažinę su COURAGE registru susiskirstykite į mažas grupes. Gausite trumpą informaciją apie asmenis, įvykius, grupes ir muziejus, kurie dalyvavo ekologiniuose judėjimuose (pristatymo būdu iš pradžių bus pristatoma paprastesnė informacija, o paskui pereinama prie sudėtingesnės). Atsakymą į klausimą reikės užrašyti ant popieriaus lapo ir tada parodyti mokytojui ar mokytojai. Jeigu atsakymas yra teisingas, suglamžytą popieriaus lapą galima mesti į viduryje kambario pastatytą šiukšlių dėžę. Pataikydama į dėžę grupė užsidirba vieną tašką. Daugiausia taškų surinkusi grupė laimi.

Pavyzdžiui:

Jánosas Gyurkó

  1. Užaugo Pestlőrinc mieste katalikų intelektualų šeimoje, kurioje iš septynių vaikų buvo vyriausias. Jo motina buvo gydytoja, tėvas – Budapešto vaistų gamyklos vyriausiasis chemijos inžinierius.
  2. 1986 m. Budapešto technikos universiteto Architektūros fakultete apgynė daktaro disertaciją „Vengrijos bažnyčių tipologija Árpád valdymo laikotarpiu“.
  3. 1980 m. dalyvavo daugybėje nepriklausomų iniciatyvų publikuojant savilaidą ir ją platinant, savanoriškai prisidėjo prie Dunojaus sambūrio veiklos ir Transilvanijos solidarumo judėjimo.
  4. 1987–1988 m. svariai prisidėjo renkant duomenis, kuriuos dešimtys savanorių sudėjo į 400 puslapių dokumentų rinkinį, bei dalyvavo pristatant visuomenei Transilvanijos daugiakultūriam architektūriniam paveldui iškilusius pavojus.
  5. 1993 m. tapo aplinkosaugos ir regionų plėtros ministru Józsefo Antallo, vėliau Péterio Borosso vadovaujamoje vyriausybėje.