COURAGE

ryšiai tarp kolekcijų

Barbara Hegedüs

Pankai

„Pankai“ reiškia ir muzikos žanrą, ir subkultūrinį (priešpriešinamą daugumos kultūrai) judėjimą. Pankų judėjimas susiformavo 1975–1976 m. Londone ir Niujorke, kai susikūrė britų grupė „Sex Pistols“, amerikiečių grupė „Ramones“ ir savo karjerą pradėjo vadinamoji pankų krikšto motina Patti Smith, kuri turėjo didžiulę įtaką Vidurio Europos muzikai. Su šia subkultūra susijusi muzika bei gyvensena visų pirma tapo populiari tarp nepatenkinto jaunimo, patyrusio sunkumų dėl ekonomikos krizės ir nedarbo. Jie norėjo mesti iššūkį institucionalizuotoms socialinėms, kultūrinėms ir muzikinėms normoms. Judėjimas save priešino populiariajai kultūrai, konservatyvumui, hipiams ir skelbė anarchistinę socialinę tvarką. Reiškiamas pyktis, nekonformistinės idėjos, destrukciniai poelgiai bei provokuojanti apranga buvo tipiškos šiam judėjimui priklausančių asmenų savybės. Pankų muzika išsiskiria gana paprasta atlikimo struktūra, išreiškiama gana agresyviu elgesiu scenoje.

Nuotraukos autorius: Tamás Urbánas.

Socialistinių valstybių pankai

Nepaisant socialistinių valstybių vykdomos prevencijos, pankų judėjimas Rytų ir Vidurio Europos šalyse pradėjo plisti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje. Pankų karta augo socialistinėje sistemoje ir esamą santvarką laikė savaime suprantamu dalyku. Tačiau tuo pačiu metu jie susidūrė su tėvų tyla, kai buvo kalbama apie praeitį ir istoriją, o tai tik didino šio jaunimo smalsumą. Pankų jaunuoliai norėjo užginčyti esamą tvarką – jie atsisakė vyresniajai kartai būdingo apolitiško požiūrio, atsisakė pilietinio paklusnumo, buvo nepatenkinti valstybės vykdoma kontrole ir ieškojo visai kitokio gyvenimo galimybių. Jų provokuojanti apranga sekė Vakarų tendencijomis – jie dėvėjo plėšytus drabužius, odines striukes ir batus. Daugumai jų buvo būdinga Mohawk (skiauterė) šukuosena, taip pat įvairios grandinėlės.

Nuo pat judėjimo pradžios valdžios institucijos šį reiškinį traktavo kaip „vakarietišką chuliganizmą“ ir bandė jį įvairiais būdais kontroliuoti – žiniasklaidoje mėgino diskredituoti pankų grupes ir jų gerbėjus, pankų koncertus stebėjo saugumo struktūrų atstovai, į pankų grupes ar jų aplinką buvo infiltruojami informantai. Tuometinėmis sąlygomis policija dažnai nutraukdavo pankų koncertus suimdama kai kuriuos žiūrovus ar grupės narius, o išskirtiniais atvejais netgi iškeldavo jiems bylas, kurios galėjo baigtis muzikantų patekimu į kalėjimą. Provokuojamai apsirengę jaunuoliai rizikavo negauti išsilavinimo ir darbo – jie nuolat susidurdavo su grasinimais ir įžeidinėjimais gatvėse ar mokykloje, nuolat buvo tikrinama jų tapatybė.

Grupės

Nors devintojo dešimtmečio Vidurio ir Rytų Europos politinis klimatas švelnėjo, dėl pankų judėjimo maištingumo jų grupėms nuolat grėsė sankcijos. Pirmosios pankų grupės Lenkijoje susikūrė 1978 m.: grupės „The Boors“, „Kryzys“, „Tilt“, „Deadlock“ susikūrė Varšuvoje, grupė „Speedboats“ – vadinamajame Trimiestyje (Gdanskas, Sopotas, Gdynė), „Poerocks“ – Vroclave. Iš pradžių lenkų pankų judėjimas buvo glaudžiai susijęs su neoavangardo menininkų grupėmis, studentų klubais ir meno galerijomis bei mažai domėjosi politika. Tačiau pankų judėjimas Lenkijoje devintojo dešimtmečio pradžioje tapo masiniu po karinės padėties įvedimo. Keletas pankų judėjimo pradininkų emigravo į užsienį dėl padidėjusios valdžios institucijų kontrolės, o grupė „Brygada Kryzys“ („Krizių brigada“) buvo uždrausta vien dėl to, kad valdžios institucijos priešiškai vertino jos pavadinimą. Panašus atvejis buvo Čekoslovakijoje: grupė „FPB“ naudojo kelis sceninius pavadinimus, taip sunkindama nuolatinę slaptosios policijos priežiūrą.

VDR valdžios institucijos daug dėmesio skyrė vadinamajam pankų klausimui. Rytų Vokietijos slaptoji policija „Stasi“ reguliariai stebėjo ir tardė muzikantus, kartu infiltruodama informatorius į grupių aplinką. Grupė „Planlos“, susikūrusi 1980 m., buvo viena iš pirmųjų pankų grupių VDR. Jos lyderis Michaelas Boehlke vėliau keliuose interviu pasakojo apie nuolatinį policijos priekabiavimą. „Schleim-Keim“ grupė susikūrė 1981 m. ir bendradarbiavo su kitais muzikantais įrašant pirmąjį pankų albumą „DDR von unten“ („VDR iš apačios“, 1983). Albumas pasiekė netgi Vakarų Vokietiją, kur tapo itin populiarus, tačiau pačioje VDR jis buvo platinamas tik kasetinių juostų kopijomis. „Stasi“ žinojo apie šio albumo gamybą, tačiau įsikišo tik po to, kai albumas buvo baigtas. Du „Schleim-Keim“ nariai – Klausas ir Dieteris Ehrlichai buvo areštuoti, o kitam nariui – Dimitriui Hegemannui buvo uždrausta išvykti iš VDR teritorijos.

VDR valdžios institucijos taip pat ėmėsi sankcijų grupės „L’Attentat“ (įkurta 1983 m.) atžvilgiu. Du grupės nariai, dainininkė Berndt Stracke ir bosistas Maikas Reichenbackas, buvo areštuoti ir nuteisti kalėti. Tai tapo žinoma tik pasikeitus režimui, kai iškilo informacija, jog grupės gitaristas Imadas Majidas, buvęs neoficialus Valstybės saugumo ministerijos darbuotojas, buvo tiesiogiai atsakingas už Reichenbacho ir Stracke’s įkalinimą.

Sovietų Sąjungoje pankų kultūra anksčiausiai atsirado Latvijoje. Pirmoji pankų grupė „Akla Zarna“ („Akla žarna“) buvo įkurta 1985 m., o 1987 m. grupė pakeitė pavadinimą į „Inokentijs Marpls“. Jie kartu su kitais pankų judėjimo nariais buvo nuolat varžomi valdžios institucijų. Netgi 1989 m. televizija cenzūravo grupės „Inokentijs Marpls“ pasirodymą.

Pirmosios Jugoslavijos pankų grupės atsirado Slovėnijoje („Pankrti“, 1977 m.) ir Kroatijoje („Paraf“, 1976 m.). Čekoslovakijos pankų judėjimą simbolizavo grupė „Extempore“ su savo 1979 m. parašyta daina „Libouchec“, kurioje Mikolášas Chadimas pavartojo žodį „bullshit“, sukėlusį audringą valdžios reakciją – siekta muzikantą net įkalinti. Grupės „Energie G“ koncertas buvo sustabdytas, o ji pati iširo dėl nuolatinio policijos persekiojimo.

1977 m. susikūrė pirmoji Vengrijos pankroko grupė „Spions“. Ji iš viso surengė tris koncertus Vengrijoje, iš kurių du buvo nutraukti nurodant techninius nesklandumus. Šios grupės lyderis Gergely Molnáras, kuris vėliau emigravo į Kanadą, buvo nuolat stebimas – pavyzdžiui, jo anglų kalbos mokytojas buvo įpareigotas jį nuolatos perkrauti namų darbais, kad jis negalėtų dalyvauti „ardomosiose“ veiklose.

Nuotraukos autorius: András Bánkutis.

Grupės „Auróra“ muzika buvo draudžiama dėl antisisteminių dainos žodžių, ji gavo keletą oficialių įspėjimų iš valdžios institucijų. Grupės „Vágtázó Halottkémek“ (VHK) koncertai buvo ne kartą sustabdyti, grupės nariai buvo atidžiai stebimi ir jiems buvo parašytos išsamios ataskaitos.

Labiausiai nuskambėjusi istorija buvo susijusi su grupe „CPg“ („Come on Punk group“) iš Segedo, kuri valdžios institucijas savo radikaliais antikomunistiniais tekstais piktino nuo pat savo įsikūrimo. Šios grupės koncerto metu, kuomet žiūrovai viešai supjaustė viščiuką, „CPg“ nariai buvo areštuoti ir nuteisti dvejiems metams kalėjimo už šio veiksmo sukurstymą. 1984 m. grupės „Közellenség“ („Viešasis priešas“) nariai pasekė minėtu pavyzdžiu ir buvo nuteisti kalėti už priešišką opoziciją valstybei.

Rumunijoje itin griežta valstybinė kontrolė stabdė „žalingą“ pankų subkultūrą. Šioje šalyje buvo įsikūrusios kelios grupės, pvz., „Terror Art“ ir „Antipro“, tačiau jos nuo pat pradžių buvo akylai prižiūrimos slaptosios policijos. Keli jų nariai buvo areštuoti, o kai kurie net buvo kankinami tardymo metu.

Socialistinėse valstybėse pankų grupės negalėjo oficialiai leisti įrašų. Pavyzdžiui, rusų grupės „Avtomaticheskie udovletvoriteli“ ir „Grazhdanskaya Oborona“ neišleido nė vieno įrašo, nors buvo populiarios. Namų sąlygomis atlikti grupių įrašai buvo platinami kaip savilaida. Lygiai taip pat buvo platinama 1979 m. įkurtos Bulgarijos grupės „Novi Tsvetya“ muzika.

Nepaisant socialistinėje sistemoje buvusių ribojimų, švelnesnė pankų muzika kartais būdavo priimama ir legalizuojama. Pavyzdžiui, Lenkijos grupė „Tilt“ dalyvavo oficialiuose festivaliuose ir galėjo išleisti savo albumą. Vengrijos grupė „Bizottság“ („Komitetas“), kurią sudarė įvairūs menininkai, pykčio ir nusivylimo konotacijas pakeitę humoro ir grotesko elementais, irgi surado legalią nišą. Jie tapo tokie populiarūs, kad ilgainiui buvo pripažįstami valdžios institucijų. Tačiau net ir jie turėjo eiti į kompromisą su prižiūrinčiomis institucijomis: dėl grupės pavadine buvusios pavojingos nuorodos į centrinį komitetą jie buvo priversi pakeisti pavadinimą į kitą – „AE Bizottság“ (A. E. yra Albertas Einšteinas).

Pažymėtina, jog prasidėjus Michailo Gorbačiovo paskelbtai pertvarkai (vadinamajai  perestroikai) valdžios institucijų ir pankų grupių susidūrimai tapo gana reti. Šį atsiradusį valdžios nuosaikumą gerai iliustruoja sovietinės grupės „Zvuki Mu“ sėkmė. Ši grupė grojo alternatyvaus roko ir post-punk muzikos mišinį, o jos albumą 1989 m. prodiusavo buvęs grupės „Roxy Music“ narys Brianas Eno.

Pankų muzikos erdvės

Klubai

Henrykas Gajewskis

Socialistinės eroje pankų grupės dažniausiai grojo alternatyviuose klubuose. Pavyzdžiui, Varšuvoje „Remont“ galerijoje, kuriai vadovavo Henrykas Gajewski, 1978 m. balandžio 1 d. įvyko britų grupės „Raincoats“ koncertas. Šis klubas buvo uždarytas 1979 m., tačiau po kurio laiko Gajewskis atidarė klubą „Post Remont“, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama ne parodoms, o švietimui ir alternatyvioms subkultūroms. Gajewskiui emigravus pagrindine Varšuvos pankų scena tapo studentų klubas „Hybrydy“.

Slovėnijoje buvo trys alternatyvūs klubai, kuriuose reiškėsi pankų subkultūra (jų istorija yra dokumentuojama COURAGE kolekcijose FV 112/15): „Disco Študent / Disco FV“ (1981–1983), „Šiškos jaunimo centras“ (1983–1984) ir „Kersnikova 4“ (K4) (1984). Šie klubai nuolat rengė „hardcore“ stiliaus pankroko, sunkiojo metalo koncertus ir „didžėjų naktis“. Minėti klubai taip pat organizavo teatro spektaklius, kuriuose pasirodė grupė „Borghesia“ (vadovaujama Neveno Kordos). Šie spektakliai vertintini kaip pankų teatro pavyzdys.

Čekoslovakijoje festivalyje „Prahos džiazo dienos“, vykusiame 1979 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais, pirmą kartą buvo leista groti pankų grupėms. Po festivalio susiformavo daugybė naujų pankroko grupių, kurias įkvėpė festivalio sėkmė. Tačiau vėliau valdžios institucijos pradėjo platų pankų puolimą: nepageidaujamos grupės buvo uždraustos ir įtrauktos į juoduosius sąrašus, pankus persekiojo ir policija, ir žiniasklaida. Nepaisant to, pankų judėjimas nenuslopo, kūrėsi naujos grupės, neretai ir už sostinės ribų („F.P.B“, „Visaci Zamek“, „Plexis“, „Zóna A stb“).

Vengrijoje klubas „Fekete Lyuk“ („Juodoji skylė“) buvo atidarytas 1988 m. ir tapo didžiausiu alternatyviu klubu Budapešte vykstant režimo pokyčiams. Jis tapo savotiška kultine vieta: nepaisant nuolatinės policijos priežiūros turėjo gana didelę laisvę. Klubo „Fekete Lyuk“ scenoje taikiai sugyveno įvairūs muzikiniai žanrai, o pankų muzika į klubą persikėlė po to, kai buvo uždarytas klubas „Kispest“. Tokios grupės kaip „Auróra“, „VHK“, „Trottel“, „Hisztéria“ ir „Bizottság“ reguliariai pasirodydavo klubo „Fekete Lyuk“ scenoje.

Žurnalai, fanzinai ir kolekcijos

Fanzinai yra literatūros, muzikos ar kino mėgėjų publikuojami leidiniai. 1985 m. Piotras Pietia Wierbickis pradėjo leisti pirmą pankų fanziną, kuris vadinosi „QQRYQ“. Pirmasis ir antrasis leidimas buvo nesėkmingi, tačiau netrukus buvo išplatinta 50 trečiojo leidimo kopijų, kurios pritraukė nemažą skaičių pasekėjų, korespondentų, platintojų ir skaitytojų. Leidiniai „QQRYQ“ bei „Antena Krzyku“ (Vroclavas) netrukus tapo įtakingiausiais „hardcore punk“ žurnalais Lenkijoje. Wierbickis vėliau sukaupė didžiulę privačią kolekciją, kurią sudarė devintajame dešimtmetyje išleistos kasetinės juostos, straipsniai ir fanzinai.

Meno albumą „Polski punk 1978–1982“ („Lenkų pankas“) sudaro nuotraukos, fanzinai, skrajutės ir informacija apie pirmosios Lenkijos pankroko judėjimo bangos lyderius. Šis albumas, kurį 1999 m. 1000 egzempliorių tiražu išleido fotografė Anna Dąbrowska-Lyons, buvo išparduotas akimirksniu. Fotografė planuoja antrąjį leidimą išleisti 2018 m.

Berlyne įsikūręs „Substitut“ archyvas yra didžiausias pankų subkultūros VDR archyvas. Jį įkūrė Michaelis Boehlke, grupės „Planlos“ narys. Archyvas aprėpia dainų įrašus, plakatus, skrajutes, dainų tekstus, tipiškus pankų drabužius ir netgi pankų tapybą.

Tamáso Szőnyei plakatų kolekcija apima devintojo dešimtmečio alternatyvios gyvensenos Vengrijoje dokumentus, daugiausia apibūdinančius pankų ir „naujosios bangos“ judėjimus.

Dokumentų apie socialistinės eros pankų gyvenimą taip pat galima rasti Ferenco Kálmándy kolekcijoje bei istoriko Gáboro Klaniczay kolekcijoje.

Fortepan nuotraukų kolekcija, apimanti XX amžiaus fotodokumentaciją, yra svarbi tuo, jog užtikrina laisvą prieigą fotografams. Fortepan kolekcijoje yra nemažai pogrindžio gyvenimo ir pankų judėjimo nuotraukų.

Parodos

Žurnalistė ir fotografė Anna Dąbrowska-Lyons buvo viena iš svarbiausių pankroko figūrų Varšuvoje. Nors niekada nebuvo prižiūrima valdžios institucijų ir niekada nebuvo cenzūruojama, ji 1986 m. emigravo į Angliją. Jos darytos įvairios portretinės nuotraukos, žyminčios pirmąją pankroko bangą, dar 1983 m. buvo eksponuojamos Varšuvoje.

Dąbrowska savo kūryboje daugiausia vaizdavo žmonių emocijas ir jų atmosferą.

Anna Dąbrowska-Lyons

Pokyčių metais parodoje „Fuck 89” , vykusioje alternatyvios kultūros centre „ADA“, buvo pristatytas Varšuvos anarchistinis pankų judėjimas. Parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos, skrajutės, brošiūros ir fanzinai, taip pat vyko koncertai, pokalbiai, seminarai ir kino projekcijos.

2017 m. Leipcige buvo surengta paroda „Varšuvos pankų judėjimo paktas“, kuri pažymėjo pankroko 40-metį Rytų ir Pietryčių Europoje. Parodą užbaigė diskusijos, pristatymai ir kino projekcijos.

Paroda „ostPUNK! – too much future” („ostPUNK! – per daug ateities“) buvo organizuota 2005 m. Berlyne, o vėliau pristatyta Drezdene ir Halėje. Scenarijų šiai parodai parengė Michaelis Boehlke ir buvęs grupės „Leistungsgleichen“ dainininkas Henrikas Gericke. Bendradarbiaujant su Carstenu Fiebeleriu, 2007 m. buvo išleistas dokumentinis filmas tuo pačiu pavadinimu. Šiame filme šeši buvę pankai pasakoja savo gyvenimo istoriją. 2018 m. kovo mėn. Rijekoje buvo surengta paroda, skirta Kroatijos pankroko grupei „Paraf“, kurioje eksponuotos žurnalistės Velild Dekic surinktos nuotraukos, albumų viršeliai ir kiti dokumentai. Grupės narių 1977 m. sukurtas grafitis vienoje iš Rijekos laiptinių buvo paskelbtas kultūros reliktu.

Pankai nėra mirę (Punks not dead)

Devintojo dešimtmečio pabaigoje valdžios pasipiktinimas pankų subkultūra sušvelnėjo ir ši subkultūra prarado savo reikšmę. Tačiau pankų judėjimo apraiškos Vidurio ir Rytų Europoje ir toliau išlieka, tiesa, jos yra daugiau ne politinės, o muzikinės, derinamos su kitais žanrais (roko, metalo, „hardcore“, repo).

Pratimai: COURAGE ir kino festivalis

Pažvelk į pirmą Tamáso Szőnyei plakatų rinkinį!

Kas buvo Ana Frank ir ką reiškia šūkis „Nėra ateities“?

Peržiūrėkite filmą „BP Underground“ („BP po žeme“) iki 11-os minutės ir atsakykite į klausimus!

a) Koks buvo valdžios institucijų ryšys su „80-ųjų“ pankų subkultūra ir kaip pankai buvo susiję su valdžios struktūromis?

b) Ką sužinojote apie skustagalvių (skinheads) ir pankų santykius?

c) Kaip galima apibūdinti pankroko grupių išvaizdą?

d) Kas toks buvo Péteris Erdősas, paminėtas „CPg“ dainoje?

e) Kas klaidina grupės „CPg“ santrumpoje? Kokia to priežastis?

Kurioje laikinoje grupėje trys „Bizottság“ nariai grojo kartu? Suraskite atsakymą COURAGE duomenų bazėje!

Parenkite „Fekete Lyuk“ pristatymą! Žiūrėkite reikiamą epizodą iš filmo „BP Underground“ (nuo 8-os min.).

Ką reiškė pasipriešinimas maištaujančia muzika Rumunijoje, vienoje iš labiausiai represinių socialistinio bloko šalių? Patikrinkite Andrei’aus Partoşo darbą COURAGE duomenų bazėje!

Tiesa ar melas? Ieškokite atsakymų COURAGE registre. Jei atsakymas yra klaidingas, raskite teisingus atsakymus

Paroda „Infernal golden age“ savo vardą pasiskolino iš grupės „ETA“ dainos.

Istorikas Gáboras Klaniczay, kuris buvo vienas iš pagrindinių opozicijos narių, pabrėžė, kad geriausi Vengrijos „naujosios bangos“ momentai nebuvo dokumentuojami. Todėl paradoksalu tai, kad policija ir slaptosios tarnybos parengė išsamesnius ir labiau informatyvius dokumentus.

Vengrijos roko muziejuje nepakankamai pristatoma pogrindžio muzika.

Anarchijos simbolis randamas grupės „Kryzys Romansu“ skrajutės fone.

Trumpas filmas „I Could live in Africa“ yra apie pankų grupę „Izraelis“.

Kitos užduotys:

Klausykitės pankų dainos (pvz., „UGMA“ – „CPG“, „VHK“ koncertų įrašai, „Kinderkrieg“ – „L’Attentand“, J.M.K.E. – „Tere Perestroika“), kuri parašyta kalba, kurios nežinote. Ką ši daina sako apie autorių galvoseną?

Kokias subkultūras žinote, be pankų subkultūros?

Sužinokite tikslią „anarchijos“ reikšmę. Parenkite apie tai pristatymą.

Kaip manote, prieš ką galėtumėte šiandien maištauti? Parašykite apie tai „pankiškos“ nuotaikos dainą. Jei grojate muzikos instrumentu, parašykite muziką.

Pasižiūrėkite filmą „Bp Underground“. Kaip pankrokas susijęs su „hardcore“ stiliumi? Sužinokite apie tai ir parenkite „Powerpoint“ pristatymą!

Pažvelkite į Tamáso Urbáno darytas pankų nuotraukas. Pabandykite suvaidinti žmones nuotraukoje. Kažkas gali tapti policininku ar neutraliu žmogumi bei įsijausti į savo vaidmenį.

Nuotraukos autorius: Tamás Urbánas.