Sovietinės Lietuvos KGB Antroji valdyba (fondas 41). Šio fondo dokumentai atskleidžia KGB kontržvalgybinę veiklą persekiojant anti-sovietinę veiklą, taip pat – kultūrinę opoziciją. Iki 1967 m., kai buvo įsteigtas ideologinę kontržvalgybą vykdęs KGB 5 skyrius, būtent antroji valdyba vykdė šią kontržvalgybos ideologijoje veiklą. Nuo minėtų 1967 m. Antroji valdyba rūpinosi valstybės paslaptimis, slaptumo užtikrinimu. Pasinaudojant šia funkcija, buvo tęsiamas anti-sovietinio pogrindžio, kultūrinės opozicijos persekiojimas.
Kolekciją sudaro LTSR KGB antrosios valdybos operatyvinės veiklos dokumentai. TSRS KGB buvo įsteigta 1954 m. Jos veiklos priešsitorė siekia MGB , o 1953-1954 – NKVD. Pagrindinis sovietinio valstybės saugumo uždavinys buvo kova prieš ginkluotą anti-sovietinį pasipriešinimą, kuris Lietuvoje tęsėsi 8 metus (1944-1953 m.). KGB antrosios valdybos uždavinys buvo kova prieš partizanų likučius ir kontr-ideologinis darbas.
Įveikus anti-sovietinį ginkluotą pasipriešinimą, 7 dešimtmečio pradžioje pagrindinis sovietinio saugumo tikslas buvo inteligentijos ir jaunimo grupių, įsitraukusių į pogrindinę veiklą, persekiojimas. Ši veikla tapo labiau kryptinga po 1960 m. kovą įvykusios KGB restruktūrizacijos, kurios pasėkoje Antroji valdyba tapo atsakinga už veiklą inteligentijos ir jaunimo tarpe. Šias kontržvalgybines funkcijas Valdyba vykdė iki 1967 metų, kai buvo įsteigtas už KGB 5 skyrius.
Turinio aprašymas
Tai didelė kolekcija. Ją sudaro 4 tomai, kuriuose keletas tūkstančių bylų. Svarbiausios ir kultūrinės opozicijos temai labiausiai aktualios yra bylos apie KGB veiklą inteligentijos ir jaunimo tarpe. Tai operatyvinės veiklos bylos, kuriose esama KGB planų, ataskaitų ir kitos informacijos apie KGB siekius identifikuoti nesovietinį elgesį ir kovą prieš jį.
Kolekcijoje yra daug dokumentų apie anti-sovietinių inteligentijos, jaunimo organizacijų sekimą. KGB planuose ir ataskaitose yra nemažai informacijos apie šias “tikslines” grupes. 1956 m. įvykių Vengrijoje ir Lenkijoje pasėkoje Vilniuje ir Kaune įvyko anti-sovietiniai susirinkimai ir protestai. Jie išgąsdino sovietinę valdžią, todėl KGB kontrolė tapo dar griežtesnė. Ji ėmėsi organizuoti persekiojimo kampanijas aukštosiose ir vidurinėse mokyklose. Šios kampanijos išdavoje iš darbo Vilniaus universitete buvo atleistos Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojos Irena Kostkevičiūtė, Meilutė Lukšienė ir kt.
Turinys
pilkoji literatūra (archyvų dokumentai tokie kaip brošiūros, atsišaukimai, pranešimai, slaptųjų tarnybų bylos, apskaita, juodraščiai, susirinkimų protokolai): 1000-
