Vyriausioji valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos buvo pagrindinė cenzūrą atliekanti institucija sovietinėje Lietuvoje. Kolekcija apima nemažai dokumentų, kurie parodo sovietmečio kultūros darbuotojų patiriamą cenzūrą bei atskleidžia leidžiamas/draudžiamas ribas, kurios susiję su modernizmu bei kultūriniu Lietuvos paveldu.
Vyriausiosios valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos fondas
Kilmė ir kultūrinė veikla
Kolekcija yra saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dokumentai buvo saugomi „Glavlite“ po to, kai jo veikla buvo atstatyta 1944 m. „Glavlitas“ patyrė kelias reorganizacijas. Iš pradžių jo pavadinimas buvo Vyriausioji literatūros ir leidybos reikalų valdyba prie Liaudies švietimo komisariato. 1946 m. jis buvo pervadinta į Karo ir valstybės paslapčių apsaugos valdybą. 1953 m. jis buvo pavadinta Pagrindine karo ir valstybės paslapčių apsaugos valdyba prie Ministrų tarybos, o 1966 m. institucija buvo pervadinta į Vyriausiąją valstybės paslapčių spaudoje saugojimo valdyba prie Ministrų tarybos. Dokumentai buvo perkelti į archyvą 1986 metais. "Glavlitas" buvo panaikintas 1990 m. vasario mėn.
Kolekcija suteikia mums informaciją apie tai, kaip mokslas, kultūra ir menas buvo reguliuojami ir dogmatizuojami "iš viršaus". Struktūriniai cenzūros modeliai buvo pritaikyti politinėje-socialinėje plotmėje, o cenzūra tapo viena pagrindinių sovietinės ideologijos įgyvendinimo priežiūros ašių. LSSR "Glavlitas" tapo vienu iš pagrindinių cenzūros mechanizmo elementų ir tiesiogiai įtakojo kultūrinį gyvenimą Lietuvoje. Daugybė kūrybinės inteligentijos atstovų susidūrė su "Glavlitu". LSSR "Glavlit" dokumentų fondas atskleidžia, kokia kultūrinė veikla ir kokie kultūros darbuotojai susidūrė su cenzūra. Pavyzdžiui, sustiprėjus sovietinei kovai su nacionalizmu, 1960-aisiais griežtai smerkiami modernistų darbai.
Turinio aprašymas
Lietuvoje „Glavlitas" buvo įkurtas 1940 m. Ši valstybinė institucija įgyvendino spaudos cenzūros vaidmenį ir kontroliavo įvairius kultūrinės veiklos aspektus, nuo knygų iki laikraščių cenzūros. Kūrybinė inteligentija tiesiogiai patyrė cenzūros poveikį, priverstinai turėdama prisiderinti prie "Glavlit" reikalavimų ar siekdama susipažinti su įvairiais ribojamais leidiniais (pvz., išeivijos leidiniais). "Glavlit" kolekcijoje yra saugomi dokumentai nuo 1945 iki 1990 metų. Fonde saugomi įvairūs dokumentai, nuo įsakymų iki "Glavlit" planų, korespondencijos su įvairiomis institucijomis ir atskirų teisinių dokumentų, reglamentuojančių atskirus kontrolės atvejus.
Turinys
pilkoji literatūra (archyvų dokumentai tokie kaip brošiūros, atsišaukimai, pranešimai, slaptųjų tarnybų bylos, apskaita, juodraščiai, susirinkimų protokolai): 100-499
