alternatyvios švietimo formos
alternatyvūs gyvenimo būdai ir pasipriešinimas kasdienybėje
atsisakiusieji tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų
avangardas, neo avangardas
cenzūra
demokratinė opozicija
disidentai partijoje
emigracija/egzilis
etninis judėjimas
filmas filosofinės/ teorinės srovės gamtos apsauga
jaunimo kultūrta kritinis mokslas liaudies kultūra
literatūra ir literatūros kritika
mažumų judėjimai
medijos menas
mokslinė kritika
moterų judėjimas muzika
nepriklausoma žurnalistika pogrindinė kultūra
populiarioji kultūra
religinė veikla
samizdatas sekimas
socialiniai judėjimai
studentų judėjimas
taikos judėjimas tautiniai judėjimai
tetras ir kitos scenos meno rūšys
totalitarinių/autoritarinių režimų represijas pergyvenę asmenys
vaizduojamasis menas
vizualieji menai
žmogaus teisių judėjimas
artefaktai atmintini daiktai
audio įrašai
baldai
drabužiai
filmas
fotografijos
grafika
kitas kiti meno kūriniai
leidiniai
muzikiniai įrašai
paveikslai pilkoji literatūra rankraščiai
skulptūros taikomojo meno objektai
teisiniai ir/ar finansiniai dokumentai
video įrašai įranga
šaržai ir karikatūros
The establishment of the Béla Balázs Studio was initiated by young film professionals in 1959, but it was officially founded only in 1961. It served as a training studio for freshly graduated filmmakers, where they could make films that were not produced to be screened. Through its board, which consisted of elected members of the Studio, the BBS enjoyed partial autonomy over the redistribution of the yearly budget. Beginning in the 1970s, they started to involve “outsiders” in the activities of the studio, which became increasingly marked by two parallel tendencies: engaged forms of documentary and experimental analysis of the language of cinematography.