Kiekvienoje TSRS aukštojoje mokykloje veikė studentų mokslo draugijos (SMD). Šių organizacijų tikslas buvo ugdyti naująją inteligentų kartą, populiarinti mokslą, skleisti sovietinę ideologiją. Tačiau kaip kurios SMD peržengė šią ribą. Vilniaus universiteto istorijos SMD 8 ir 9 dešimtmečiuose ėmėsi naujų tyrimų temų, diskusijų, kurios buvo nepageidaujamos to meto sistemoje. Tarp tokių nepagedaujamų temų galima būtų įvardinti anticarinį 1863 m. sukilimą arba Katalikų bažnyčios vaidmenį tautiniame atgimime. SMD veikla tapo savotiška galimybe imtis tokių rizikingų temų.
Antra, kultūrinės opozicijos prasme SMD įdomi ne vien mokslinių tyrinėjimų. Diskusijos ir bendradarbiavimas, naujų ryšių įgijimas pasitarnavo kaip pagrindas neformaliam nesovietiniam veikimui. Maždaug apie 1979 m. Vilniaus universiteto studentai pradėjo ieškoti naujų temų perspektyviems, įdomiems tyrimams, kviesdami jaunus dėstytojus į SMD renginius. Jų metų ieškoma būdų, kaip išeiti už tuometinės ideologijos brėžiamų ribų. Tuo metu Vilniaus universiteto istorikų SMD vadovavo Vytautas Umbrasas. Draugija užmezgė glaudžius ryšius su istorijos studentais Tartu universitete, ypač su vienu iš jos lyderių Martu Laaru, kuris vėliau tapo Estijos premjeru ir pagrindiniu reformatoriumi. Umbrasas ir Laaras susirašinėjo, dažnai susitikdavo Estijoje ir Lietuvoje.
Svarbiais įvykiais šiame lietuvių ir estų bendradarbiavime buvo bendros mokslinės konferencijos, organizuojamos 1980-1983 metais Jaunasis Tartu organizacijos (žr. kolekciją Young Tartu) ir Vilniaus universiteto SMD. Trys šios konferencijos buvo organizuotos Tartu, viena – Vilniuje. Jų organizavimas nutruko dėl KGB persekiojimo. Kai kurie pranešimai konferencijose buvo aiškiai anti-sovietiški, todėl sovietinės Estijos ir Lietuvos KGB domėjosi šiomis konferencijomis. Dalyviai iš Lietuvos buvo kviečiami į KGB ir apklausiami dėl anti-sovietinės veiklos. Nors KGB persekiojimas pasėjo net tam tikrą nepasitikėjimą tarp jaunų istorikų ir baimę dėl tolesnių studijų perspektyvos, daugelis jų tęsė bendradarbiavimą su kolegomis iš Estijos. Tai akivaizdu iš Mart Laar laiškų Umbrasui. Šiuose laiškuose Laaras rašė Umbrasui apie nesovietinę veiklą, pogrindinės literatūros sklaidą. Pavyzdžiui, viename laiške jis mini, kad Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos (žr. kolekciją Catholic Press in the soviet Lithuania) straipsnis buvo išverstas į estų kalbą ir platintas neformaliais tinklais.
Kolekcija pradėta rengti po interviu su Vytautu Umbrasu apie Vilniaus universiteto SMD veiklą. Pirmojo interviu, vykusio 2018 m. sausio 17 d. metu Umbrasas trumpai užsiminė apie jo turimus kai kuriuos Mart Laaro laiškus bei kitus dokumentus. Antrojo interviu metu jis perdavė šiuos laiškus istorikui Sauliui Grybkauskui, kuris minėtą medžiagą atidavė Lietuvos istorijos instituto rankraščių skyriui.
