Kolekcija buvo sukurta 1970 metais paties Vinco Kisarausko iniciatyva. Nuo to laiko jis periodiškai perduodavo dokumentus į archyvą. Po dailininko mirties 1988 metais jo žmona ir sūnus taip pat kelis kartus perdavė archyvui Vinco Kisarausko dokumentus.
Vincas Kisarauskas is žinomas ne vien kaip tapytojas, tačiau ir kaip monumentaliosios dailės kūrėjas, grafikas, scenografas ir meno kritikas. Jo pirmoji dailės paroda sovietinės valdžios nurodymu buvo uždaryta, o 1961 m. Vincas Kisarauskas dėl parengtų iliustracijų knygai „Poklius tykoja kas dieną“ pagrindiniame sovietinės Lietuvos dienraštyje „Tiesa“ buvo apkaltintas formalizmu. 1963 metais KGB sukūrė specialią bylą dailininkui, pažymėdami, jog Vinco Kisarausko kūryba negatyviai veikia jaunus žmones, ypač Dailės instituto studentus. Tai liudijo valdžios ir įvairių cenzorių mėginimus marginalizuoti dailininką. Iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo dailininko darbai buvo pasiekiami santykinai nedideliam ir neformaliam gerbėjų ratui – kitiems dailininkams, rašytojams ir meno globėjams. Tačiau dėl tarptautinių parodų ir ekslibriso kongresų Vakaruose dailininko populiarumas palaipsniui augo.
Vincas Kisarauskas yra vienas iš lietuviškojo ekslibriso judėjimo pradininkų. Galima teigti, jog sovietmečiu ekslibriso kryptyje buvo daugiau laisvės kūrybinei improvizacijai nei kitose tapybos srityse, todėl Kisarauskas ekslibriso darbais sugebėjo manevruoti dailės pasaulyje ir išvengti griežtos kontrolės.
Ekslibriso medžio raižiniai ir graviūros datuojamos nuo XV a. vidurio. Iš pradžių jų funkcija buvo gana praktiška – pabrėžti knygų nuosavybę. Kadangi ilgainiui privačios bibliotekos ir jų savininkai tapo prestižiniais, ekslibriso knygų plokštelės taip pat įgavo nemažą vertę. Žymūs dailininkai būdavo samdomi turtingų knygų kolekcionierių sukurti ekslibriso kūrinius, o tokie garsūs dailininkai kaip Dürer, Holbein, Manet, Toulouse-Lautrec ir Rockwell Kent prisidėjo prie šio žanro išplėtojimo. Lietuvoje Vincas Kisarauskas atnaujino šią meno kryptį ir naudojo kaip legalią nišą realizuojant kūrybinius užmojus. 1965 metais jis pradėjo susirašinėti su Lenkijos dailininku Wojciech Jakubowski, kuris pakvietė Vincą Kisarauską dalyvauti šiuolaikinio ekslibriso parodoje Malborke. Po šios parodos, ieškodamas galimybių save išreikšti tarptautiniu lygiu, Vincas Kisarauskas itin stipriai pasinėrė į ekslibriso kūrybinę veiklą.
Šiandien meno istorijoje Vincas Kisarauskas yra laikomas itin ryškia figūra, kuri sovietmečiu rinkosi nekonformistinę laikyseną.
Vincas Kisarauskas ir jo artimieji Lietuvos literatūros ir meno archyvui dokumentys perdavė atskirais etapais:
1) pirmieji dokumentai buvo perduoti 1970 m. kovo 3 d., gegužės 14 d., spalio 15 d. , gruodžio 7 d.; 1972 m. sausio 10 d., rugpjūčio 8 d., 1973 m. vasario 5 d., kovo 13 d.
2) antrasis dokumentų perdavimas vyko 1974 sausio 1 d., 1975 m. spalio 3 d., 1977 m. vasario 17 d.;
3) trečiasis dokumentų perdavimas vyko 1981 m. kovo 26 d. ;
4) ketvirtasis dokumentų perdavimas 1984 m. kovo 23 d.;
5) penktasis dokumentų perdavimas vyko jau po dailininko mirtis, jo žmonai ir sūnui perdavus dokumentus 1994 m. balandžio 28 d. ir spalio 20 d.
6) šeštasis dokumentų perdavimas, jo žmonai pasirašius susitarimą su archyvu, įvyko 2000 m. sausio 1d., 2002 m. vasario 11 d. ir 2003 m. vasario 7 d.
7) naujausi Vinco Kisarausko dokumentai šiuo metu yra rengiami viešajai prieigai.
