Pogrindyje publikuota spauda buvo gerai organizuota ir efektyvios konspiracijos (buvo sunkiai susekama net KGB )besilaikiusi savilaidos forma. Istorikas Arūnas Streikus mano, kad katalikų pogrindžio judėjimas net nepriklausė kultūrinei opozicijai, nes pastaroji oponavo labiau valdžiai, kai katalikiškas pogrindis – sovietinei sistemai iš esmės. Kolekciją sudaro du pogrindžio leidiniai, tai Lietuvos katalikų bažnyčios kronika ir Rūpintojėlis. Kronika kaip pogrindžio leidinys sugebėjo išlikti ir buvo publikuojamas ilgiausiai iš visų savilaidos leidinių. 8 dešimtmetyje sovietinės Lietuvos KGB sukūrė net atskirą padalinį 5 tarnyboje, skirtą sekti Kroniką. KGB suformavo visą tinklą agentūros, kurie rinko informaciją ir pranešinėjo slaptosioms tarnyboms apie Kronikos ir Rūpintojėlio pasirodymus ir jų publikacijas. Nepaisant šių KGB pastangų, KGB vykdomos paieškos ir persekiojimas buvo gana nesėkmingas, ypač kas pasakytina apie Kronikos sekimą. Kronikos leidimo ir platinimo išskaidymas įvairiuose tinkluose klaidino KGB, kuriam buvo sunku nustatyti, kas yra pagrindinis šio leidinio redaktorius. Kaip teigia Ainė Ramonaitė, į Kronikos veiklą buvo įsitraukęs platus katalikų kunigų, tikinčiųjų ratas. Kronikos leidėjų tinklai rėmėsi horizontaliais ryšiais, kuriuose buvo minimaliai žinoma apie kitus šios veiklos dalyvius, kas sunkino KGB vykdytą persekiojimo veiklą. (Ramonaitė A. ed. 2015. Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis Židinys. P. 192). Gerai organizuota konspiracija lėmė, kad net 81 tomai Kronikos buvo išleisti 1972-1989 metais.
Kronikos publikacijose buvo informuojama apie sovietinės valdžios vykdytą tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus. Kronika pradėta leisti 1972 metais ir iki 1983 m. jos pagrindiniu redaktoriumi buvo kunigas Sigitas Tamkevičius. 1978 m. jis įsteigė Tikinčiųjų teisių gynimo komitetą. 1983 m. S. Tamkevičius buvo suimtas KGB ir nuteistas.
Jei Kronika buvo inicijuota katalikų kunigų, tai Rūpintojėlis, kuris buvo leidžiamas 1977-1990 metais, buvo tikinčiųjų bendruomenės leidinys, kuris pasižymėjo aukštu intelektualiniu lygiu, nors savo įtaka ir neprilygo Kronikai. Rūpintojėlio publikacijose buvo pristatomas ir kultūrinis gyvenimas už „geležinės uždangos“.
Šiandieną viso Kronikos ir Rūpintojėlio tomai yra atkurti ir publikuoti iš naujo: Kronikos tomų turinys yra publikuotas internetiniame puslapyje www.lkbkronika.lt , o Rūpintojėlio visi tomai yra išleisti viena atskira knyga. Kai kurie atskiri tomai yra išlikę privačiuose fonduose ir valstybės archyvuose bei muziejuose. Turbūt pilniausia Kronikos kolekcija yra saugoma Lietuvos okupacijos muziejuje, kuris yra pavaldus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Kai teigia šio muziejaus skyriaus vedėja Nijolė Čekavičiūtė, muziejus saugo 62 Kronikos tomus, kai kurie jų turima keleta vienetų (iš viso muziejus turi 153 originalių vienetų). Muziejus taip pat saugo Kronikos foto negatyvus, kurie buvo pagaminti disidentų su tikslu persiųsti Kronikos turinį į Vakarus, tačiau KGB susekti ir konfiskuoti. Visi Kronikos tomai ir negatyvai buvo muziejaus įgyti tuo metu, kai KGB paliko pastatą po TSRS žlugimo. Šiame buvusiame KGB pastate buvo įkurtas Lietuvos ypatingasis archyvas bei Okupacijos muziejus. Pastarojo darbuotojai rado Kronikos tomus ir negatyvus KGB darbuotojų kabinetuose. Čekavičiūtė teigė, kad kolekcija nesulaukia itin didelio dėmesio, nes jos turinys yra suskaitmenintas ir jau paskelbtas internete. Kolekcija yra dažniausiai panaudojama parodoms. Pavyzdžiui, viena tokia paroda buvo organizuota Lietuvos Seime 2012 m. minit Kronikos 40 metų jubiliejų.
