Kolekcijos pradžia yra1988 metai, kas yra labai anksti, jei atkreipsime dėmesį į tai, kad Vytautas Skuodis buvo disidentas ir politinis kalinys. Tuo metu Sąjūdis dar nebuvo prasidėjęs, vyravo stagnacinė atmosfera. Todėl pats fondo įsteigimo faktas liudija apie besikeičiančią situaciją. Matyt, M. Gorbačiovo inicijuota pertvarka jau buvo pasiekusi tam tikrus politikų ratus ir keitė politinį klimatą respublikoje.
Nuo 1988 metų fondas Vytauto Skuodžio ir jo šeimos narių buvo kelis kartus papildytas medžiaga. Vis dėlto, šis fondas nėra dar atrastas tyrinėtojų ir visuomenės. Priežastimi mažo domėjimosi galėtų būti pats V. Skuodžio statusas ir jo vertinimas visuomenėje; antra priežastimi būtų tai, kad savo laiku V. Skuodis pats nemažai publikavo savo dienoraščių ir atsiminimų. Todėl suprantama, kad tyrinėtojai nesitiki atrasti minėtame fonde dar kažką naujo, nežinomo skaitytojams. Tačiau pirmoji priežastis gali būti net svarbesnė: Lietuvos politinės dešinės atstovai kritiškai žvelgia į Skuodį, nors jis ir buvo politinis disidentas. Taip yra todėl, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis bendradarbiavo ir palaikė ryšius ir kairiosiomis politinėmis jėgomis.
Vytautas Skuodis (1929-2016) yra Lietuvos mokslininkas, disidentas ir buvęs sovietinis politinis kalinys. 1979 metais jis įsijungė į disidentinio judėjimo Lietuvos Helsinkio grupę. 1978 m. jis iniciavo ir redagavo pogrindžio leidinį “Perspektyvos”, kuris buvo labiausiai pripažintas ir vertinamas inteligentijos tarpe.
1979 m. lapkritį V. Skuodis parašė laišką JAV prezidentui Jimmy Carter, kuriame informavo apie žmogaus teisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje. Tų pačių metų pabaigoje jis buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto dėstytojo pareigų. Kratos metu jo bute buvo atrastas Skuodžio knygos „Dvasinis genocidas Lietuvoje“ rankraštis, kuris buvo pridėtas prie KGB įrodymų dėl antisovietinės veiklos.
V. Skuodžio leidžiamos “Perspektyvos” buvo inteligentijos vertinamas ir laukiamas pogrindžio leidinys. Egzistavo tinklas kultūrinės inteligentijos, kurie gaudavo, skaitydavo ir platindavo “Perspektyvas”. Žurnalas buvo leidžiamas 1978-1981 metais. Per tą laikotarpį išėjo 22 numeriai, kurių vidutinė numerio apimtis buvo 60 lapų. Žurnalo straipsniuose buvo keliamos antisovietinės idėjos, aptariami keliai Lietuvos laisvei pasiekti. Įdomu, kad idėjiškai žurnalas buvo artimas eurokomunizmo idėjoms, kuo leidinys išsiskyrė nuo kitų to meto pogrindžio publikacijų.
1993-1998 metais Vytautas Skuodis dirbo įsteigto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi. Dėl nuosaikios veiklos jis buvo kaltinamas dešiniųjų radikalų už bendradarbiavimą su buvusiais komunistas. Lietuvos konservatorių partijai laimėjus parlamento rinkimus, V. Skuodis buvo priverstas atsistatydinti. Likusį savo gyvenimo laiką jis paskyrė atsiminimų ir publikacijų rengimui.
Paskutinis Vytauto Skuodžio viešas pasirodymas yra Lietuvos ir Italijos dokumentiniame filme “Aš už tave pakalbėsiu” (Maxì Dejoie, Virginija Vareikytė, 2015). Filme vaizduojamas jo susitikimas su jį sovietmečiu tardžiusiu KGB tardytoju, papulkininkiu Vytautu Urbonu (1938-2017).
