Kolekcija atskleidžia mėgėjiško filmo autorių veiklą ir kūrybą. Ši veikla, būdama mėgėjiška ir nepriklausydama oficialiai ir profesionaliai kūrybinei infrastruktūrai, išvengdavo griežtos sovietinės cenzūros. Todėl menininkai savo darbuose galėjo paliesti jautrius socialinius klausimus, naudoti įvairias kūrybinės saviraiškos formas ir būdus.
Kolekciją sudaro Lietuviško mėgėjiško filmo kūrėjų juostos. Sovietmečiu Lietuvos valstybės centrinis archyvas saugojo tik profesionalių kūrėjų filmus, tiek meninius, tiek dokumentinius. Po TSRS žlugimo, archyvas pradėjo saugoti ir juostas, gautas iš privačių kolekcijų. Vis dėlto tai nėra vienos kurios konkrečios archyvo programos, kuria būtų siekiama surinkti kuo daugiau sovietmečio mėgėjiško filmo juostų. Anot Lietuvos centrinio valstybinio archyvo Kino dokumentų skyriaus vedėjo Nikolajaus Gubanovo, sprendimas priimti saugojimui filmus priklauso nuo asmeninių ryšių su filmų organizacijomis ir privačiais kūrėjais. Pavyzdžiui, būtent Vidmanto Gaigalo siūlymu į archyvą buvo priimti saugojimui Artūro Baryso – Baro (1954-2005) filmai. Lietuvos mėgėjiško filmo draugija neturėjo tinkamų sąlygų laikyti šias juostas. Žinoma, didžioji dalis mėgėjiško filmo juostų vis dar saugomos privačiose kūrėjų kolekcijose, Todėl istorikai ir žurnalistai viliasi, kad šiose privačiuose filmuose gali būti aptiktos anti-sovietinė raiška ar protestai. Panašių vilčių turėta ir filmuojant filmą “Emilija iš Laisvės Alėjos” (2017). Vis dėlto, šie lūkesčiai neišsipildė.
Vienas iš geriausiai žinomų mėgėjiško filmo kūrėjų yra Artūras Barysas-Baras. Dauguma jo filmų yra dviprasmiški, o kai kurie – provokuojantys. Pavyzdžiui filme “Tie, kurie nežinote, paklauskite tų kurie žino”. Pagrindinė šio filmo mintis gali būti suprasta kaip mistika, nes veiksmas vyksta Katedros aikštėje, o pagrindinis herojus pirštu rodo į dangų lyg sakydamas, kad tik dangus žino visus atsakymus. Anot Vidmanto Gaigalo, Baryso – Baro filmuose neretai yra nelengva įžvelgti ką anti-sovietiško ar nesovietiško. Vis dėlto, šio kūrėjo filmai nederėjo su oficialios ideologijos piešiama vaizdu. Net filmuojant kasdienius vaizdus, kaip jaunuolius, rūkančius tuo metu tik juodojoje rinkoje prieinamas Marlboro cigaretes, rodo tuometinio gyvenimo kontraversijas. Iš tiesų, daugelis mėgėjiško filmo juostų peržengė oficialios ideologijos ribas pateikdamos prasmės daugiabriauniškumą ir avangardinę ekspresiją.
Turinio aprašymas
Kolekciją sudaro daugiau nei 60 filmų. Tai trumpametražiai filmai, kurių trukmė yra nuo vienos iki aštoniuolikos minučių, kurių autoriais yra Artūras Barysas-Baras, Vladas Blinstrubas, Evaldas Darškus. Nemažai šių juostų gali pasirodyti kaip paprasti vazdai, sukurti be konkretaus scenarijaus. Tačiau jie yra dviprasmiai su būdinga ezopine kalba, avangardinės formos. Filmai parodo keistą veikėjų elgesį, kuris netelpa į tuometinės ideologijos rėmus. Anot Lietuvos kino mėgėjų draugijos primininko Gaigalo, Artūro Baryso-Baro filmai rodo jaunimo grupes, kurios yra už sovietinės ideologijos propaguoto tvarkingo elgesio ribų. Anot jos, visi sovietiniai žmonės turėjo užsiimti visuomenei naudinga veikla. Baryso-Baro filmuose, atvirkščiai, pagrindiniai veikėjai dažniausiai nieko neveikia.
Reikėtų pasakyti, kad kolekcijoje yra tik mažoji dalis mėgėjiško underground filmo pavyzdžų. Pavyzdžiui, Baryso-Baro juostos “Jos meilė” (1979) nėra kolekcijoje. Anot Gaigalo, Barysas-Baras buvo nubaustas už šio filmo sukūrimą ir demonstravimą, neleidžiant jam venerius metus dalyvauti mėgėjiškų filmų festivaliuose.
