alternatyvios švietimo formos
alternatyvūs gyvenimo būdai ir pasipriešinimas kasdienybėje
atsisakiusieji tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų
avangardas, neo avangardas
cenzūra
demokratinė opozicija
disidentai partijoje
emigracija/egzilis
etninis judėjimas
filmas filosofinės/ teorinės srovės gamtos apsauga
jaunimo kultūrta kritinis mokslas liaudies kultūra
literatūra ir literatūros kritika
mažumų judėjimai
medijos menas
mokslinė kritika
moterų judėjimas muzika
nepriklausoma žurnalistika pogrindinė kultūra
populiarioji kultūra
religinė veikla
samizdatas sekimas
socialiniai judėjimai
studentų judėjimas
taikos judėjimas tautiniai judėjimai
tetras ir kitos scenos meno rūšys
totalitarinių/autoritarinių režimų represijas pergyvenę asmenys
vaizduojamasis menas
vizualieji menai
žmogaus teisių judėjimas
artefaktai atmintini daiktai
audio įrašai
baldai
drabužiai
filmas
fotografijos
grafika
kitas kiti meno kūriniai
leidiniai
muzikiniai įrašai
paveikslai pilkoji literatūra rankraščiai
skulptūros taikomojo meno objektai
teisiniai ir/ar finansiniai dokumentai
video įrašai įranga
šaržai ir karikatūros
Kolekciją sudaro istoriko, nacionalinio aktyvisto, Lietuvos socialdemokratų partijos nario (nuo 1896) ir komunistų partijos nario nuo 1917 metų Stasio Matulaičio rankraščiai apie istorines studijas, memuarai ir korespondencijos. 1950-ais metais Matulaitis LTSR mokslų akademijos posėdyje atvirai kritikavo akademijos vadovybę ir Istorijos instituto darbą. Jis buvo atleistas iš darbo institute. Patys vertingiausi dokumentai kolekcijoje – Matulaičio laiškai akademijos prezidiumui.
The collection of the Slovenian State Security Administration's (UDB-a) surveillance materials about Maks Samec illustrates the mechanism and extent of control exercised by the UDB-a against a Slovenian scientist (chemist) of the older generation (Maks Samec). After 1945, Samec was perceived as an irreplaceable scientist, but also politically suspect, even a potential political and ideological adversary, so he was placed under surveillance.
Sociology, along with other social sciences, was under a strong political pressure in the socialist era. After the foundation of the Sociological Research Group (1963), sociologists tried to make room for more autonomous academic activities. “Critical sociology” formed in part because many sociologists refused to legitimize the communist regime through their work. This collection gives insights into this controversial dynamic, i.e. the struggle between scholars on the one hand and political institutions on the other.
